Būsto kredito optimizacijos ir finansų strategijos

Sveiki,

Ši žinutė skirta tiems, kas ketina imti arba jau turi būsto kreditą, ir tiems kas nori efektyviai tvarkytis su savo finansais:

• Ar žinojote, kad optimizuodami būsto kreditą galite sutaupyti apie 50 proc. bankui sumokamų palūkanų?
•  Ar žinojote, jog yra 70 proc. mokesčių lengvata, kuria gali pasinaudoti dauguma dirbančiųjų?
•  Ar žinojote, kad kartais turintis ar ketinantis imti būsto kreditą žmogus, gavęs vieną patarimą, sutaupo 20 000 – 50 000 Lt? 

Visa informacija: http://finansustrategija.lt/

http://finansustrategija.lt/

Fizinių asmenų bankrotas - kaip tai veikia?

Sveiki,

Šiandien kalbinu fizinių asmenų bankroto sriteis profesionalą - Martyną Mikelėną, apie asmens banroto subtlybes Anglijoje ir Velse.



Daugiau informacijos rasite: www.bankrotasUK.lt

Kaip "išmaudyti" pareigūnus su lengvatinėmis paskolomis

Šiandien per radiją išgirdęs generalinio komisaro Sauliaus Skvernelio idėją net žagtelėjau - tam, kad prisivilioti pareigūnų, teikime jiems lengvatines paskolas būstui.
Iš pirmo žvilgsnio idėja kilni ir nuostabi, nes mažai uždirbantys pareigūnai galės įsigyti bustą, kur ramiai ir šiltai gyvens. Lietuviui gi nuosavas būstas vienas svarbiausių dalykų gyvenime - vertybė nr 1.
Sutinku ir su tuo, kad Lietuvoje pareigūnai uždirba mažai, kita vertus ir pats Delfi.lt rašo, kad "Šiuo metu pagal policininkų skaičių Lietuva tarp ES šalių yra trylikta – 100 tūkst. gyventojų tenka 319 pareigūnų, Suomijoje mažiausiai -142, Vokietijoje – 169, Estijoje -332, Latvijoje – 331." akivaizdu, kad dirbame neefektyviai todėl reikia daug darbo jėgos ir ją perkam už pigiai. Bet ne apie tai šiandien. Šiandien apie tai, kaip smagiai galima "išmaudyti" pareigūnus su lengvatinėmis paskolomis.
Taigi graži idėja įsidarbini pareigūnu ir pasiimi lengvatinę paskolą. Veikiausiai palūkanos siektų iki 1 proc per metus, tad jei imsime vidutinį kreditą tai te sudarytų 38 000 Lt per visą laikotarpį. Ir mėnesinė įmoka (skaičiuoju 240 000 Lt paskolą) būtų apie 870 Lt/mėn. Įkandama, kai alga siekia S. Skverenlio minėtus apie 2000 Lt. Dabar pagalvokit mieli būsimi pareigūnai, kas vyktų, jei kartais pasitrauktumėte iš tarnybos? Akivaizdu, kad netektumėte lengvatos savo kreditui, būsto prarasti gi nesinori, o jei be lengvatos įmoka bankui jau ima kandžiotis, nes siekia apie 1200 Lt/mėn, o per visą laikotarpį palūkanų sumokėsit apie 180 000 Lt, t.y. 142 000 Lt daugiau nei liekant tarnyboje.
Taigi, ką aš matau, kad tokio tipo paskolos, leis prisamdyti puikų "vergų", kurie neturės kur dėtis kaip tik likti pareigūnais.
Aišku čia tik mano nuomonė. Tikiu, kad kai kurie pasvarstys ir šio scenarijaus galimybę ir gerai pagalvos prieš rinkdamiesi tokią tarnybą su tokiomis paskolomis.

Ar įmanoma nusipirkti nuosavą būstą skiriant tik 250 Lt per mėnesį?

Šiandien tikrai aktuali ir įdomi tema apie nekilnojamo turto pirkimą:

Pirkti būstą ar nuomotis, ką pasirinkti?

Laukiu jūsų komentarų, ką jūs manote apie tai?

Apsilankymas laidoje "Labas Rytas"

Kas Jūsų laukia derybose su bankais dėl paskolos refinansavimo?

Pastaruoju metu vis dažniau būsto paskolas turinčių žmonių kalbose išgirstame žodį refinansavimas. Kodėl taip yra? Pradėkime nuo pradžių, 2006,2007 metais, kai Lietuvos ekonomika augo šuoliais, dažnas lietuvis tinkamai neįvertinęs savo finansinių galimybių ėmė būsto kreditus. Tuomet banko maržos buvo tikrai patrauklios: 0,6 – 1 %, o ir Litas atrodė stabili valiuta, tad paskolas daugelis ėmė Litais. Atėjus 2008 metų krizei ir prasidėjus kalboms apie Lito devalvaciją, VILIBOR šoktelėjo iki dangaus ir pasiekė net 10,55 proc, kas lėmė didžiules įmokas kredito gavėjui. Elementarus pavyzdys, paimta 200 000 Lt paskola 40 metų, kai VILIBOR 2% įmoka buvo apie 900 Lt,  o štai atėjus krizei ir VILIBOR išaugus, ta pati paskola ima skaudžiai draskyti piniginę. Įnešti į banką reikia arti 2000 Lt., o apie ilgalaikes kredito strategijas tuo metu dar niekas negalvojo. Vienintelė panacėja buvo -  Euras, tad žmonės bėgo į bankus keisti Litus į Eurus. Bankai jiems padėjo, tik su viena sąlyga – marža kilstelima dažnu atveju net keliais procentiniais punktais. Deja 3,5% ar didesnė marža  šiai dienai - brangus malonumas.  Tuomet atsiranda viena išeitis – derėtis su bankais, nepavykus to padaryti – refinansavimas (perėjimas į kitą banką).

Ar verta derėtis su banku? Atsakymas  - TAIP verta ir netgi būtina. Šiek tiek skaičių, jei turite aukščiau minėtą paskolą, ir Jūsų marža yra 3,5 %, Jūs permokate  apie 295 139 Lt. palūkanų. Susimažinę maržą iki 1,5 %, permokėsite – 201 221 Lt. palūkanų. Sutaupote  beveik 94 000 Lt.! Net 0,2 % skirtumas Jums gali sutaupyti apie 10 000 Lt.

Jei galima tiek daug sutaupyti, kodėl žmonės to nedaro? Atsakymas gana paprastas – baimė, žinių trūkumas. Dažnas galvoja, kad su bankais derėtis neįmanoma, o pasirašytoje sutartyje pakeisti nieko nebegalima, bet tai – mitas. Ar pastebėjote, kad  prieš pasirašant kredito sutartį Jūs tampate auksinis klientas,  deja, po sutarties pasirašymai dažnai tai pasikeičia. Taigi, jei apsispręsite derėtis dėl geresnių sąlygų banke, nusiteikite „švelniam“ pokalbiui.

Keletas patarimų tiems, kas vis dėlto pasiryžo eiti ir pasiderėti su banku:

• Pirma, tiksliai žinokite ko norite, kas yra VILOBOR ,EURIBOR,  marža.
• Antra, suskaičiuokite kiek permokate su esama palūkanų norma ir kiek permokėsite jei turėsite mažesnes palūkanas.
• Trečia, turėkite konkurentų pasiūlymus. Gaukite refinansavimo pasiūlymus iš kitų bankų, tai Jums padės derybos.
• Ketvirta, tiksliai žinokite kiek Jums kainuos išėjimas iš banko.
• Penkta, turėkite pasiruošę rezervinį pinigų fondą. Savo sąskaitoje turėkite bent 5 000 Lt, kad bankininkas matytų, jog  Jūs neturėsite finansinių problemų išeiti iš banko.

Trumpai tariant, reikia pasiruošti namų darbus ir tik tada eiti derėtis su bankininkais. Tiems, kas dar neturi kredito sutarčių ir nenori galvoti apie refinansavimą, patarčiau iš anksto susidėlioti savo finansų strategiją. Tai Jums padės išvengti daugelio galimų klaidų.

Kviečiu į seminarą apie kredito valdymą

KREDITO STRATEGIJA:

„Kas nutylima apie būsto kreditus ir kaip sumokėti bankui perpus mažiau palūkanų?“

Seminaro metu Jūs sužinosite:

     - Kokie finansiniai įrankiai yra būtini valdant savo kreditą ir pinigus.
     - Kaip sutaupyti daugiau negu 50 proc. mokesčių?
     - Ar nepermokėjote GPM, kurį susigrąžinti galite jau šiandien.
     - Ką reikia žinoti prieš einant kalbėti su bankininku?
     - Ką galima keisti jau turimoje kredito sutartyje?
     - Kaip susijusios investicijos su būsto kreditu?
     - Kaip suvaldyti finansinę riziką netekus darbo?
     - Kaip sumokėti bankui 50 proc. mažiau?

Daugiau informacijos čia: http://www.mcapital.lt/artimiausi-renginiai

Ieškau bendraminčių

Pastaruoju metu vis mažiau ir mažiau laiko lieka prisėsti prie šio internetinio dienoraščio, nuosavas verslas "suryja" daugiau laiko ir energijos nei tikėjausi. Aišku nėra ko čia skųstis - esu laimingesnis nei kada nors ankščiau :)Viena tik bėda, kad užmestas lieka šis puslapis, taigi ieškau bendraminčių kas norėtų kartas nuo karto pasidalinti savo mintimis apie asmeninius finansus. Kartu juk galime pasiekti daugiau ir skaitytojams bus kur kas įdomiau.

Tikiuosi yra gausus būrys norinčių pasisakyti ir manofinansai.blogspot.com tuoj bus pilnas puikių straipsnių. Susidomėjote? Parašykite man į zilvinas.butkevicius@gmail.com

Mokamas mokslas. Kaip padaryti efektyviau.

Paskutiniu metu skardžiai eskaluojama mokamo mokslo ir paskolų mokslui tema. Pasidomėjau ir aš tuo, pateiksiu keletą minčių, kas man atrodo racionalu.

Kiek teko domėtis švietimo ministerija stengiasi aukštąjį mokslą padaryti kuo prieinamesnį, tuo pačiu rūpinasi ir universitetai. Pastebimai gerėja internetiniai sprendimai ir komunikacija - tas puiku. O kaip gi su finansiniu prieinamumu? Puikiai suprantu, kad nemokamo mokslo nebus ir pats manau, kad už kokybišką mokslą mokėti reiktų. Tik mokėti kaip? Dabar studentai moka už semestrus ir tai dažnai sudaro gan dideles sumas, todėl kreipiasi į bankus ir ima paskolas su gan aukštom palūkanom. Iš to uždirba bankai ir dar eilė institucijų, puiku ar ne? Studentas gi turtingas asmuo, tad kodėl gi iš jo neuždirbus? Siaubas. Manau, kad racionalu būtų suteikti sąlygas studentams už mokslą mokėti mėnesinėmis įmokomis ir rinkliavą atliktų patys universitetai, kad ir per debetinę sutartį. Tikiu, kad reiktų suteikti mažiau paskolų, nes bent jau dirbantiems studentams tai būtų gan parankus sprendimas.

Taigi, išskaidytos įmokos sprendimas padėtų dabartiniams studentams, bet gi laukia dar ne viena karta norinčių žinių jaunuolių. Taigi, manau, tėvai taip pat turi didelę įtaką. Visų šių paskolų galima būtų (ir reikėtų) išvengti, jei tėvai nuo pat kūdikystės pradėtų skirti bent nedidelę sumą atžalos išsilavinimui. Per 18 metų galima nesunkiai sukaupti reikiamą sumą ir dar gauti pelno apart išleidus paskolos palūkanoms. Taip pat tokio tipo taupymo programas remia valstybė, joms taikoma 15 procentų mokesčių lengvata.

Plačiau apie šias taupymo programas parašysiu kitame straipsnelyje, jeigu jums įdomu sužinoti nedelsiant, rašykit man į elektroninį paštą, jūsų laiškai visada džiugina mane.

Ir nepamirškit ką sakė mokykloje - "Mokslo šaknys karčios, o vaisiai - saldūs"  :)

Geras projektas - www.manofinansai.lt

Sveiki,

Kadangi vis rašau finansų tema, nepralenkė manęs ir naujas projektas manofinansai.lt. Kiek pavydu, kad pasirinko tokį adresą, kaip ir mano dienoraščio, bet tiek jau to, svarbu misija musų vienoda. Esu jau ankščiau rašęs apie asmeninių finansų sekimo svetaines ir programas: "MoneyWatch" ir mint.com. Ši "Swedbank" svetainė tikrai puiki. Rekomenduoju apsilankyti ir pasinaudoti ten aprašytais patarimais.
Labai džiugu, kad Lietuvoje esantis bankas pradėjo atsakingai rūpintis ir gyventojų finansiniu švietimu, nes iki šiol tai buvo tamsus miškas.
Lauksime ką darys kiti bankai :)


p.s. ačiū Laurynui iš e-nuotraukos.lt už foto su pinigeliais.

Neimkite vartojamųjų paskolų.

Manau sutiksite, kad vienas iš finansinės padeties rodiklių yra įsiskolinimai. Akivaizdu, kad turint įsiskolinimų ar finansinių įsipareigojimų nesijaučiame gerai ar saugiai. Visgi turėti skolų daugeliui žmonių šiandien visai įprasta. Vokietijoje trys iš keturių namų ūkių turi vartojimo skolų. Kodėl gi ne? Kas norėtų nugyventi gyvenimą būdamas šykštuoliu?
Žinoma, skola nelygu skoloms. Kai perki namą, gaunamos banke paskolos dydis atitinka pastato vertę. Čia galioja savi įstatymai. Be to, jūs galite gauti pinigų sau arba savo firmai. Mano nuomone, labai pavojinga imti vartojimo paskolas. Baldai, automobilis, atostogos, muzikiniai centrai, televizorius, skalbimo mašina – tai tik keletas įprastų priežasčių, dėl kurių įklimpstama į vartojimo skolas. Daug jaunų žmonių mano, kad jiems būtinai reikia visų naujų baldų būtent tą dieną, kai jie persikelia gyventi į naują butą. Skubu jums kuo greičiau patarti: neimkite vartojimo paskolų! Prisiminkite: „Tai, ko mes norime, nėra lygu tam, ko mums reikia“.
Kodėl neturėtumėte turėti vartojimo skolų?

1. Galime ieškoti ilgalaikio arba trumpalaikio sprendimo.
2. Kas ima kreditus, siekdamas pagerinti šiandieninį „savo“ gerbūvį, tas praranda motyvaciją.
3. Kyla klausimai: „Kam aš dirbu? Kodėl kiti turi daugiau nei aš; gal jie protingesni ir talentingesni?“
4. Jūs jau dabar išnaudojote atlygį už būsimus darbus.
5. Kiekvienas „žino“ ar bent jau numano, kad vartojimo skolos yra negerai. Tie, kas elgiasi prieš savo valią, praranda sąmoningumą.
6. Jei mes ko nors ir galime tikėtis, tai tik netikėtų aplinkybių.

Ar turite vartojimo paskolų? Jei ne, tai šaunu! Stenkitės, kad ir toliau jų neatsirastų!

Parengta pagal: BodoSchafer.lt

"Dirbti! Pirkti! Mirti!"

Anądien užsukau į kanceliarinių prekių parduotuvę nusipirkti šratinuko, prie kasos akį patraukė ženkliukas su šiais žodžiais: "Dirbti! Pirkti! Mirti!". Galvoju, kaip taikliai šie trys žodžiai apibūdina esamą daugumos gyventojų padėtį. Žmonės dirba 168 ir daugiau valandų per mėnesį tam, kad veliau kelias minutes galėtų patenkinti savo norą pirkti, norą atsikratyti pinigų. Dažnas žmogus tiesiog laukia momento kada galės savo pinigus atiduoti kažkam kitam, iškeisti į prekes ar paslaugas, malonumus. Dažnai jei norimas daiktas kainuoja brangiau nei turime kišenėj pinigų, paimame paskolą (lizingas). Tada ne tik atiduodam pinigus, bet už tai, ką perkam dar ir susimokam paskolos davėjui. Aišku, galima teisintis, kad tai neatidėliotino būtinumo prekė, bet ar tikrai? Ar žinojote anksčiau, kad reikės, tarkim, buto? Savaime aišku, visi puikiai supranta, kad anksčiau ar vėliau teks įsigyti namą, butą ar sodybą. Bet ar kas nors tuo rūpinasi iš anksto? Neveltui pasirinkau kaip pavyzdį būsto pirkimą ir paskolas jam. Vis dažniau ir dažniau tenka susidurti su tokia opia problema, kad šeimos nebe sugeba išmokėti paskolos ir turi išsikelti iš buto ar namo, kurį dar katik nusipirko. Štai paprastas pavyzdys: prieš porą metų vyras dirbdamas statybininku pasiėmė busto paskolą pagal esamas pajamas, tada jis uždirbo solidžiai. Šiandien, kai statybos ženkliai apsiramino, statybininkai, toli gražu, nebe uždirba tiek, kiek prieš metus ar du, vėluoja algos, o paskolą mokėti reikia nustatyta data ir nustatytą sumą. Po mėnesio nemokėjimo bankas paprašo išsikelti iš buto. Kas tada? Ir tai tik vienas iš daugelio pavyzdžių, kai žmonės per drąsiai, arba neapgalvotai vertina savo finansines galimybes. Situacija tikrai nepavydėtina ir, manau, nė vienas nenorėtumėte tokioj atsidurti. Taigi, kaip išvengti tokių dalykų? Reikia pasirūpinti, kad visada visada turėtumėte likvidžių pinigų rezervą, profesinį draudimą ir kitas finansines priemones, kad pasirūpinti savo ir savo šeimos saugumu. Antras patarimas (pratimas) labai paprastas: prieš imdami paskolą, pabandykite 3-6 mėnesius tiesiog atsidėti tokią sumą, kurią tektų mokėti už būsto paskolą. Jei po pusmečio matysite, kad savęs smarkiai finansiškai neribojate, galite pasiimti paskolą. Jei nepavyksta tiek atsidėti, pagalvokite ko reiktų atsisakyti, kad sugebėtumėte atiduoti skolą? Bankas tikrai ne labdaringa organizacija, ir pinigų reikalaus. Kitas būdas kiek sudėtingesnis, bet padeda įsigyti būstą per 3 kartus trumpesnį laikotarpį, taip pat ir tris kart pigiau. Apie jį parašysiu kitą kartą. Taigi, tikiuosi, kad labiau rūpinsitės savo ir šeimos finansiniu saugumu, jei dar to nepadarėte, pasirūpinkite tuo jau šiandien. Reikia patarimo? Mano paštas visada atviras.