Paskutiniu metu skardžiai eskaluojama mokamo mokslo ir paskolų mokslui tema. Pasidomėjau ir aš tuo, pateiksiu keletą minčių, kas man atrodo racionalu.
Kiek teko domėtis švietimo ministerija stengiasi aukštąjį mokslą padaryti kuo prieinamesnį, tuo pačiu rūpinasi ir universitetai. Pastebimai gerėja internetiniai sprendimai ir komunikacija - tas puiku. O kaip gi su finansiniu prieinamumu? Puikiai suprantu, kad nemokamo mokslo nebus ir pats manau, kad už kokybišką mokslą mokėti reiktų. Tik mokėti kaip? Dabar studentai moka už semestrus ir tai dažnai sudaro gan dideles sumas, todėl kreipiasi į bankus ir ima paskolas su gan aukštom palūkanom. Iš to uždirba bankai ir dar eilė institucijų, puiku ar ne? Studentas gi turtingas asmuo, tad kodėl gi iš jo neuždirbus? Siaubas. Manau, kad racionalu būtų suteikti sąlygas studentams už mokslą mokėti mėnesinėmis įmokomis ir rinkliavą atliktų patys universitetai, kad ir per debetinę sutartį. Tikiu, kad reiktų suteikti mažiau paskolų, nes bent jau dirbantiems studentams tai būtų gan parankus sprendimas.
Taigi, išskaidytos įmokos sprendimas padėtų dabartiniams studentams, bet gi laukia dar ne viena karta norinčių žinių jaunuolių. Taigi, manau, tėvai taip pat turi didelę įtaką. Visų šių paskolų galima būtų (ir reikėtų) išvengti, jei tėvai nuo pat kūdikystės pradėtų skirti bent nedidelę sumą atžalos išsilavinimui. Per 18 metų galima nesunkiai sukaupti reikiamą sumą ir dar gauti pelno apart išleidus paskolos palūkanoms. Taip pat tokio tipo taupymo programas remia valstybė, joms taikoma 15 procentų mokesčių lengvata.
Plačiau apie šias taupymo programas parašysiu kitame straipsnelyje, jeigu jums įdomu sužinoti nedelsiant, rašykit man į elektroninį paštą, jūsų laiškai visada džiugina mane.
Ir nepamirškit ką sakė mokykloje - "Mokslo šaknys karčios, o vaisiai - saldūs" :)
