Būsto kredito optimizacijos ir finansų strategijos

Sveiki,

Ši žinutė skirta tiems, kas ketina imti arba jau turi būsto kreditą, ir tiems kas nori efektyviai tvarkytis su savo finansais:

• Ar žinojote, kad optimizuodami būsto kreditą galite sutaupyti apie 50 proc. bankui sumokamų palūkanų?
•  Ar žinojote, jog yra 70 proc. mokesčių lengvata, kuria gali pasinaudoti dauguma dirbančiųjų?
•  Ar žinojote, kad kartais turintis ar ketinantis imti būsto kreditą žmogus, gavęs vieną patarimą, sutaupo 20 000 – 50 000 Lt? 

Visa informacija: http://finansustrategija.lt/

http://finansustrategija.lt/

Kaip "išmaudyti" pareigūnus su lengvatinėmis paskolomis

Šiandien per radiją išgirdęs generalinio komisaro Sauliaus Skvernelio idėją net žagtelėjau - tam, kad prisivilioti pareigūnų, teikime jiems lengvatines paskolas būstui.
Iš pirmo žvilgsnio idėja kilni ir nuostabi, nes mažai uždirbantys pareigūnai galės įsigyti bustą, kur ramiai ir šiltai gyvens. Lietuviui gi nuosavas būstas vienas svarbiausių dalykų gyvenime - vertybė nr 1.
Sutinku ir su tuo, kad Lietuvoje pareigūnai uždirba mažai, kita vertus ir pats Delfi.lt rašo, kad "Šiuo metu pagal policininkų skaičių Lietuva tarp ES šalių yra trylikta – 100 tūkst. gyventojų tenka 319 pareigūnų, Suomijoje mažiausiai -142, Vokietijoje – 169, Estijoje -332, Latvijoje – 331." akivaizdu, kad dirbame neefektyviai todėl reikia daug darbo jėgos ir ją perkam už pigiai. Bet ne apie tai šiandien. Šiandien apie tai, kaip smagiai galima "išmaudyti" pareigūnus su lengvatinėmis paskolomis.
Taigi graži idėja įsidarbini pareigūnu ir pasiimi lengvatinę paskolą. Veikiausiai palūkanos siektų iki 1 proc per metus, tad jei imsime vidutinį kreditą tai te sudarytų 38 000 Lt per visą laikotarpį. Ir mėnesinė įmoka (skaičiuoju 240 000 Lt paskolą) būtų apie 870 Lt/mėn. Įkandama, kai alga siekia S. Skverenlio minėtus apie 2000 Lt. Dabar pagalvokit mieli būsimi pareigūnai, kas vyktų, jei kartais pasitrauktumėte iš tarnybos? Akivaizdu, kad netektumėte lengvatos savo kreditui, būsto prarasti gi nesinori, o jei be lengvatos įmoka bankui jau ima kandžiotis, nes siekia apie 1200 Lt/mėn, o per visą laikotarpį palūkanų sumokėsit apie 180 000 Lt, t.y. 142 000 Lt daugiau nei liekant tarnyboje.
Taigi, ką aš matau, kad tokio tipo paskolos, leis prisamdyti puikų "vergų", kurie neturės kur dėtis kaip tik likti pareigūnais.
Aišku čia tik mano nuomonė. Tikiu, kad kai kurie pasvarstys ir šio scenarijaus galimybę ir gerai pagalvos prieš rinkdamiesi tokią tarnybą su tokiomis paskolomis.

Ar įmanoma nusipirkti nuosavą būstą skiriant tik 250 Lt per mėnesį?

Šiandien tikrai aktuali ir įdomi tema apie nekilnojamo turto pirkimą:

Pirkti būstą ar nuomotis, ką pasirinkti?

Laukiu jūsų komentarų, ką jūs manote apie tai?

Kas Jūsų laukia derybose su bankais dėl paskolos refinansavimo?

Pastaruoju metu vis dažniau būsto paskolas turinčių žmonių kalbose išgirstame žodį refinansavimas. Kodėl taip yra? Pradėkime nuo pradžių, 2006,2007 metais, kai Lietuvos ekonomika augo šuoliais, dažnas lietuvis tinkamai neįvertinęs savo finansinių galimybių ėmė būsto kreditus. Tuomet banko maržos buvo tikrai patrauklios: 0,6 – 1 %, o ir Litas atrodė stabili valiuta, tad paskolas daugelis ėmė Litais. Atėjus 2008 metų krizei ir prasidėjus kalboms apie Lito devalvaciją, VILIBOR šoktelėjo iki dangaus ir pasiekė net 10,55 proc, kas lėmė didžiules įmokas kredito gavėjui. Elementarus pavyzdys, paimta 200 000 Lt paskola 40 metų, kai VILIBOR 2% įmoka buvo apie 900 Lt,  o štai atėjus krizei ir VILIBOR išaugus, ta pati paskola ima skaudžiai draskyti piniginę. Įnešti į banką reikia arti 2000 Lt., o apie ilgalaikes kredito strategijas tuo metu dar niekas negalvojo. Vienintelė panacėja buvo -  Euras, tad žmonės bėgo į bankus keisti Litus į Eurus. Bankai jiems padėjo, tik su viena sąlyga – marža kilstelima dažnu atveju net keliais procentiniais punktais. Deja 3,5% ar didesnė marža  šiai dienai - brangus malonumas.  Tuomet atsiranda viena išeitis – derėtis su bankais, nepavykus to padaryti – refinansavimas (perėjimas į kitą banką).

Ar verta derėtis su banku? Atsakymas  - TAIP verta ir netgi būtina. Šiek tiek skaičių, jei turite aukščiau minėtą paskolą, ir Jūsų marža yra 3,5 %, Jūs permokate  apie 295 139 Lt. palūkanų. Susimažinę maržą iki 1,5 %, permokėsite – 201 221 Lt. palūkanų. Sutaupote  beveik 94 000 Lt.! Net 0,2 % skirtumas Jums gali sutaupyti apie 10 000 Lt.

Jei galima tiek daug sutaupyti, kodėl žmonės to nedaro? Atsakymas gana paprastas – baimė, žinių trūkumas. Dažnas galvoja, kad su bankais derėtis neįmanoma, o pasirašytoje sutartyje pakeisti nieko nebegalima, bet tai – mitas. Ar pastebėjote, kad  prieš pasirašant kredito sutartį Jūs tampate auksinis klientas,  deja, po sutarties pasirašymai dažnai tai pasikeičia. Taigi, jei apsispręsite derėtis dėl geresnių sąlygų banke, nusiteikite „švelniam“ pokalbiui.

Keletas patarimų tiems, kas vis dėlto pasiryžo eiti ir pasiderėti su banku:

• Pirma, tiksliai žinokite ko norite, kas yra VILOBOR ,EURIBOR,  marža.
• Antra, suskaičiuokite kiek permokate su esama palūkanų norma ir kiek permokėsite jei turėsite mažesnes palūkanas.
• Trečia, turėkite konkurentų pasiūlymus. Gaukite refinansavimo pasiūlymus iš kitų bankų, tai Jums padės derybos.
• Ketvirta, tiksliai žinokite kiek Jums kainuos išėjimas iš banko.
• Penkta, turėkite pasiruošę rezervinį pinigų fondą. Savo sąskaitoje turėkite bent 5 000 Lt, kad bankininkas matytų, jog  Jūs neturėsite finansinių problemų išeiti iš banko.

Trumpai tariant, reikia pasiruošti namų darbus ir tik tada eiti derėtis su bankininkais. Tiems, kas dar neturi kredito sutarčių ir nenori galvoti apie refinansavimą, patarčiau iš anksto susidėlioti savo finansų strategiją. Tai Jums padės išvengti daugelio galimų klaidų.

Gavau 100 000 Lt ir kur dabar juos dėt? (1 dalis)

Sveiki,

Kasdien dirbant su klientais ir konsultuojant juos kreditų ir finansų klausimais vis susiduriu su tokiu dalykų, kad klientai būna pardavę butą ar tiesiog gavę sumą pinigų, nori ją kažkur investuoti. Taigi jūsų dėmesiui ir pamatymams serija trumpų straipsnelių apie tai kur padėti tuos, tarkim 100 000 Lt?

Dažniausia būna mąstoma apie NT pirkimą ir nuomą. Pasvarstykime ar tai naudinga ir efektyvu.

Už 100 000 Lt galime nupirkti gan prastą butą, tad šiuo atveju padidinkime sumą dvigubai, tarkim turime 200 000Lt, už juos galime nupirkti butą kurį galėsime išnuomoti už 700 - 900 lt per mėnesį.

Atrodo gera investicija, ypač jei butas brangs.

Kokia gi procentinė nauda: 200 000 Lt investuota, gauname vidutiniškai 9600 Lt grąžos per metus, t.y. 4,8 %.

Rizikos/papildomi kąštai:

• Prastovos, jei nebus nuomininkų
• Buto remonto išlaidos
• Renovavimas po nuomos
• Draudimo kaštai

Alternatyva: terminuoti indėliai kredito unijoj, kur galite gauti iki 6 % metinių palūkanų. Rizikos, nematau.

Kaip išnaudoti buto nuomą efektyviau - trumpalaikė nuoma.

Šiam kartui tiek, sekantį kartą paanalizuosime investavimą į fondus ir ką galime gauti iš to.

Sėkmės.

Kviečiu į seminarą apie kredito valdymą

KREDITO STRATEGIJA:

„Kas nutylima apie būsto kreditus ir kaip sumokėti bankui perpus mažiau palūkanų?“

Seminaro metu Jūs sužinosite:

     - Kokie finansiniai įrankiai yra būtini valdant savo kreditą ir pinigus.
     - Kaip sutaupyti daugiau negu 50 proc. mokesčių?
     - Ar nepermokėjote GPM, kurį susigrąžinti galite jau šiandien.
     - Ką reikia žinoti prieš einant kalbėti su bankininku?
     - Ką galima keisti jau turimoje kredito sutartyje?
     - Kaip susijusios investicijos su būsto kreditu?
     - Kaip suvaldyti finansinę riziką netekus darbo?
     - Kaip sumokėti bankui 50 proc. mažiau?

Daugiau informacijos čia: http://www.mcapital.lt/artimiausi-renginiai

Sunkūs pasirinkimai. Laikas žvelgti plačiau.

Vakar gan ilgai ir maloniai šnekėjome su draugu apie nekilnojamo turto pirkimą, jo poreikį bėgant metams ir panašius dalykus. Nusprendžiau pasidalinti keletu idėjų ir esamų galimybių su Jumis.

Žmogui visada reikėjo būsto ypač Lietuvoje žmonės yra (buvo) sėslūs, jau jei įsikėlė į būstą tai ten ir pasimirs. Plačiau pažvelgus į namų poreikį supranti, kad jis kinta. Nekalbant apie laiką kol jaunuoliai gyvena pas tėvus, matau tris tarpsnius: Jauna šeima, šias laikas tik pora. Reikia tik nedidelio ir pigaus būsto. Šeima su vaikais, dažniausia pajamos leidžia įsigyti namą ar didesnį butą, kur laisvai jaučiasi ir vaikai. Ir visada ateina laikas, kai vaikai palieka tėvus, tada vėlgi bereikia mažesnio būsto auksiniam amžiui praleisti, aišku pageidautina pigiai išlaikomo.

Šį kartą noriu pasidalinti mintimis būtent apie tą laiką, kai šeimą palieka vaikai ir sulaukiamas "auksinis" arba pensinis amžius. Dabartinės močiutės ir seneliukai gyvena savo ilgai užgyventuose butuose ar namuose, neišgali susimokėti komunalinių, dažnai piktinasi viskuo kuo tik galima piktintis, o dar dažniau tiesiog žiopso pro langą. Liūdna žiūrėti kada visą gyvenimą dirbęs žmogus taip leidžia savo poilsio dienas. Sakysite o kokie dar pasirinkimai kai pensija tokia maža? Taip pasirinkimų nedaug. Vieną gerą idėją teko net pačiam pamatyti. Birštone yra tokia "Karališkoji Rezidencija", labai jauki ir graži vieta ant Nemuno kranto. Tad kuo gi ji susijusi su būstu? Labai paprasta, ten galima nusipirkti apartamentus, tiesa klientui turi būti ne mažiau kaip 60 metų, ir gyventi. Gyventi karališkai, su pramogomis ir priežiūra, maistu, SPA ir t.t. nebereklamuosiu. Man labai patiko tai, kad tą sumą kurią sumoki už apartamentus gali ir naudoti gyvenimo išlaidoms padengti. Paprastas dalykas, išėjai į pensiją, parduodi savo trijų ar keturių kambarių butą, nusiperki apartamentus Birštone gryname ore, dar lieka apvali suma kelionėms ir pramogoms, o nusipirktų apartamentų kainos užteks šiltam ir maloniam gyvenimui iki pabaigos. Man bent jau skamba viliojančiai, nes taip elgiasi užsienio močiutės ir diedukai. O kaip daro mūsiškiai? Jų nei su pagaliu neišvarysi iš buto ar namo kurio jie net išlaikyti nesugeba, verčiau jis mirs čia nei išeis. Kitas argumentas yra tai, kad butą reikia palikti vaikams ar anūkams. Hmm, na vaikai tai dažniausia jau turi savo namus, anūkai... Na, abejoju ar jie norės keltis į seną butą ar namą, net finansiškai pigiau pirkti naują būstą kur pigesni komunaliniai ir viskas naują ir įrengta pagal juos.

Ir taip pilnas Vilnius ir kiti miestai, butų kur gyvena viena močiutytė, vargsta, šąla, ir nors užmušk neparduos buto ir nesikels kitur. Žinau, kad reikia juos suprasti, bet viliuosi, kad jau auga karta žmonių kurie mastys kitaip. Vien pagalvojus apie tai, kad atlaisvėjus daliai butų jie taptų prieinamesnį jaunoms šeimoms, didėtų pardavimai bei pirkimai, greitėtų ekonomika, norisi eiti ir sakyti: "žmonės, juk galima gyventi geriau, tik pajudinkit savo galvas".

Aš jau nusprendžiau, senatvėje keliauti po Ispaniją ir Italiją, tikiuosi tokių žmonių rasis ir daugiau :)

Linksmų švenčių ;)