2009 m. gruodžio 20 d., sekmadienis

Sunkūs pasirinkimai. Laikas žvelgti plačiau.

Vakar gan ilgai ir maloniai šnekėjome su draugu apie nekilnojamo turto pirkimą, jo poreikį bėgant metams ir panašius dalykus. Nusprendžiau pasidalinti keletu idėjų ir esamų galimybių su Jumis.
Žmogui visada reikėjo būsto ypač Lietuvoje žmonės yra (buvo) sėslūs, jau jei įsikėlė į būstą tai ten ir pasimirs. Plačiau pažvelgus į namų poreikį supranti, kad jis kinta. Nekalbant apie laiką kol jaunuoliai gyvena pas tėvus, matau tris tarpsnius: Jauna šeima, šias laikas tik pora. Reikia tik nedidelio ir pigaus būsto. Šeima su vaikais, dažniausia pajamos leidžia įsigyti namą ar didesnį butą, kur laisvai jaučiasi ir vaikai. Ir visada ateina laikas, kai vaikai palieka tėvus, tada vėlgi bereikia mažesnio būsto auksiniam amžiui praleisti, aišku pageidautina pigiai išlaikomo.
Šį kartą noriu pasidalinti mintimis būtent apie tą laiką, kai šeimą palieka vaikai ir sulaukiamas "auksinis" arba pensinis amžius. Dabartinės močiutės ir seneliukai gyvena savo ilgai užgyventuose butuose ar namuose, neišgali susimokėti komunalinių, dažnai piktinasi viskuo kuo tik galima piktintis, o dar dažniau tiesiog žiopso pro langą. Liūdna žiūrėti kada visą gyvenimą dirbęs žmogus taip leidžia savo poilsio dienas. Sakysite o kokie dar pasirinkimai kai pensija tokia maža? Taip pasirinkimų nedaug. Vieną gerą idėją teko net pačiam pamatyti. Birštone yra tokia "Karališkoji Rezidencija", labai jauki ir graži vieta ant Nemuno kranto. Tad kuo gi ji susijusi su būstu? Labai paprasta, ten galima nusipirkti apartamentus, tiesa klientui turi būti ne mažiau kaip 60 metų, ir gyventi. Gyventi karališkai, su pramogomis ir priežiūra, maistu, SPA ir t.t. nebereklamuosiu. Man labai patiko tai, kad tą sumą kurią sumoki už apartamentus gali ir naudoti gyvenimo išlaidoms padengti. Paprastas dalykas, išėjai į pensiją, parduodi savo trijų ar keturių kambarių butą, nusiperki apartamentus Birštone gryname ore, dar lieka apvali suma kelionėms ir pramogoms, o nusipirktų apartamentų kainos užteks šiltam ir maloniam gyvenimui iki pabaigos. Man bent jau skamba viliojančiai, nes taip elgiasi užsienio močiutės ir diedukai. O kaip daro mūsiškiai? Jų nei su pagaliu neišvarysi iš buto ar namo kurio jie net išlaikyti nesugeba, verčiau jis mirs čia nei išeis. Kitas argumentas yra tai, kad butą reikia palikti vaikams ar anūkams. Hmm, na vaikai tai dažniausia jau turi savo namus, anūkai... Na, abejoju ar jie norės keltis į seną butą ar namą, net finansiškai pigiau pirkti naują būstą kur pigesni komunaliniai ir viskas naują ir įrengta pagal juos.
Ir taip pilnas Vilnius ir kiti miestai, butų kur gyvena viena močiutytė, vargsta, šąla, ir nors užmušk neparduos buto ir nesikels kitur. Žinau, kad reikia juos suprasti, bet viliuosi, kad jau auga karta žmonių kurie mastys kitaip. Vien pagalvojus apie tai, kad atlaisvėjus daliai butų jie taptų prieinamesnį jaunoms šeimoms, didėtų pardavimai bei pirkimai, greitėtų ekonomika, norisi eiti ir sakyti: "žmonės, juk galima gyventi geriau, tik pajudinkit savo galvas".
Aš jau nusprendžiau, senatvėje keliauti po Ispaniją ir Italiją, tikiuosi tokių žmonių rasis ir daugiau :)

Linksmų švenčių ;)

5 komentarai:

  1. NORĖČIAU PADĖKOTI ŠIO PUSLAPIO AUTORIUI už tai, kad...
    ...net pats to neįtardamas, trumpo, bet nuoširdaus pokalbio metu sugebėjo įkvėpti man pasiryžimo pakreipti gyvenimą kita linkme. Klausydama jo, supratau, kad gyvenu ir mąstau ne taip, kaip norėčiau, o svarbiausia – kad galiu tai pakeisti taip pat, kaip gali kiekvienas. Supratau ir tai, jog turtingi ir daug pasiekę žmonės nepasižymi ypatingais gabumais, kurių neįmanoma išugdyti. Ir dar daug dalykų, kurių dėl vietos stokos nevardinsiu:-) Be to, po kurio laiko pradėjau sutikti vis daugiau puikių žmonių, kurie visa tik patvirtino. Dabar tvirtai tikiu, kad turėsiu tai, ko trokštu, jei daug dirbsiu – tiek mintimis, tiek ir darbais. Na, o laisvu nuo darbo metu išmokau padaryti savo gyvenimą spalvingesnį, ir net fiksuoti tai asm. dienoraštyje - pamačiau, kiek daug paprastų, nuostabių dalykų aš jau turiu..:-)
    Žilvinui linkiu sėkmės, palaikymo ir dar daugiau įkvepiančių pozityvių minčių už kurias nuoširdžiai dėkoju ;-)
    O skaitytojams noriu patarti – niurzgėdami, piktai kritikuodami, ir žvelgdami pernelyg sudėtingai tikrai nieko nepakeisime. Jei norime tapti išmintingais, gerais, gražiais vidumi ir išore žmonėmis, turėti ištikimų draugų, tobulą šeimą, ir galų gale – taip trokštamų pinigų, pakeiskime iš pradžių savo požiūrį. Kiekvienas įvykis – nesvarbu, koks jis – geras, ar blogas, jūsų gyvenime turi tapti paskata kelyje į tikslus ar svajones, kurias taip pat reikia susikurti. Apie ką mąstome prieš miegą? Kaip man blogai, ar kaip norėčiau tai pakeisti? :-) Yra daug būdų pozityviai mąstyti – linkiu atrasti savuosius...
    Laimingų Naujųjų Metų!

    Edita,
    http://www.gabrielsmile.blogspot.com

    AtsakytiPanaikinti
  2. Perskaičiau su įdomumu, tačiau manau, kad tai yra supaprastintas (sinonimas - primityvus) jauno žmogaus požiūris, o gal net savanaudiškas. Ne tokios tos močiutės ir kvailos, kaip anūkams atrodo, ypač tai supranta anūkėliai, kai pradeda muštis dėl paveldėjimo, arba dejuoja, kad kažkokioje Karališkoje Rezidencijoje močiutė "prašvilpė" visą savo nugyventą turtą. Jauniems žmonėms viskas atrodo paprastai. Kad suprastų visus veiksnius, reikia nugyventi gyvenimą ir įgyti patirtį. O dar yra emociniai, giminių ryšių ir bendravimo, socialiniai, sveikatos ir kitokie aspektai. Nors ir dėl kelionių. Jūs žinote, kad po 70 metų Lietuvos gyventojas-keliautojas nedraudžiamas? Kad pagyvenęs žmogus negali paimti kredito, jei jam staigiai kokiam tikslui reikia pinigų?
    Yra geras priežodis „Jeigu jaunystė mokėtų, o senatvė galėtų“
    Mano amžinatilsis tėvas pirkdavo knygas, nes tikėjosi pensijoje skaityti. Mes gyvenome nelengvai, nuo mamos slėpdavo dalį algos, kad nupirkti knygą arba prinumeruoti leidinius, surinko gerą vertingų knygų biblioteką, o kai išėjo į pensiją, tai jau neturėjo geros atminties – sklerozė.
    Jūs planuojate keliauti, kol esate jaunas, laimingai, nuoširdžiai linkiu, kad Jūsų svajonės išsipildytų, bet neprajuokinkite Dievo su savo planais...

    AtsakytiPanaikinti
  3. Sveiki, mano vardas yra Laima, buvau kai neteisėtai kreditoriams rankas auka man buvo apgauti 5000 eurų, nes man reikia didelį kapitalą 10million Euro, aš beveik mirė, mano verslas buvo sunaikinta, nebuvo maisto išmaitinti mano vaikai, šiame procese aš praradau mano vyras. Aš ir mano vaikai negalėjo stovėti nebereikia .Visi tai atsitiko 2015 sausio ne iki sutikau draugą, kuris supažindino mane su gera motina Alexandra, kuris galiausiai padėjo man gauti užtikrinti paskolą savo įmonę, gera mama, aš noriu pasinaudoti šia galimybe ačiū ir Dievas toliau laimina jus, aš taip pat norėčiau pasinaudoti šia galimybe papasakoti visų Lietuvos, kad čia yra daug sukčiai iš ten, jei jums reikia paskolos ir užtikrintos paskolos adresų gera mama Alexandra per įmonės elektroninio pašto adresą. alexandraestherloanltdd@gmail.com
    arba alexandraestherfastservice@cash4u.com,
    galite susisiekti su manimi per šį laišką; laimajelena@gmail.com bet kokios informacijos jums reikia žinoti.
    Ačiū .

    AtsakytiPanaikinti