Seminaras "Pensijų sistemos reforma 2+2+2, kada ji naudinga o kada ne?"

Sveiki,

Dalinuosi video įrašu seminaro apie pensijų sistemos reformą ir pakeitimus nuo 2013 m. Kurį dariau Kaune ISM universitete. Gero žiūrėjimo.

Jeigu kyla klausimų, ką darytis su savo pensijų fondu, ar kaip geriausia susitvarkyti turimus finansinius įrankius, kreipkitės į mane - zilvinas@mcapital.lt

Rekomenduoju prenumeruoti naujienlaiškį dešinėje, tuomet gausite svarbiausias naujienas ir video seminarus pirmi.

Kaip optimizuoti kaupimą vaikų studijoms?

Sveiki,
Šį kartą dalinuosi keletu optimizacijų, kurias galima taikyti kaupiant vaikų studijoms ir ateičiai. Video žemiau:

Ar Jūsų vaikas žino pinigų vertę?

Šį straipsnį nusprendžiau parašyti pasiklausiusi savo pažįstamų ir draugių, nuolat besiskundžiančių, kad jų vaikai išleidžia tiek pinigų, kiek jiems duoda. Ir sakančių man –„ Tau gerai, tavo vaikas moka taupyti…“ Bet gal pradėkim viską iš pradžių. Turiu du vaikus, vienam – devyniolika, kitam – vienuolika metų. Ir reikia pripažinti, kad augindama vyresnįjį, Luką, mokiausi pati, o augindama jaunesnįjį, Marką, suprantu, kad jau galiu ir esu pakankamai subrendusi mokyti jį. Man keturiasdešimt, turiu savo verslą, visą gyvenimą dariau tai, kas man patinka, dirbau daug, nes tai patinka ir laikas tiesiog nejučia labai greitai prabėga…

Augindama Luką net nepagalvojau apie tai, kad reikėtų mokyti jį planuoti savo finansus, kaip dabar madinga sakyti, arba paprasčiau tariant, kad reikia kalbėti apie tai, ką veikti su duodamais pinigais. Daugiau kalbėjau apie tai, kad reikia taupyti – taip, kaip buvo įprasta, kaip girdėjau kalbant savo tėvus. Gyvenimas suteikė daug pamokų, ir kai atsirado Markas, po truputį supratau tai, kas, mano nuomone, turėtų būti dėstoma jau pradinėje mokykloje arba net darželyje. Turbūt kiekviena mama duoda savo vaikui dienpinigių? Aš irgi duodavau, tik Lukui duodavau ir sakydavau: „Žiūrėk, neišlaidauk, pataupyk, nepirk niekų“… Ir Lukas, aišku, visus gaunamus pinigus išleisdavo iš karto.

Pažįstama situacija? Iš pradžių ir Markas elgdavosi taip pat. Paskaičiau kažkokiam žurnale protingą straipsnį, kaip pratinti vaikus skaičiuoti pinigus ir suvokti jų vertę. Esmė labai paprasta: iš pradžių duodi vaikui dienpinigius kiekvieną dieną, o po to po truputį stambini pinigų sumas- duodi pinigus kas savaitę, po to – kas mėnesį. Pabandžiau. Markas gaudavo po du litus kas dieną. Visus sėkmingai išleisdavo – kioske už kampo pačiai nesveikiausiai kramtomai gumai  „čiupa čiupsams“ ir t.t. Pradėjau duoti pinigus kas savaitę – po dešimt litų. Ir pastebėjau keistą dalyką: tik gavęs pinigus popierine kupiūra, Markas išdidžiai nešdavosi į savo kambarį ir saugiai paslėpdavo, o kai užsimanydavo parduotuvėje kokio eilinio žaislo,  aš pasakydavau: „Gerai, bet iš savo pinigų“. Nebūdavo labai laimingas, bet ir nezyzdavo. Po to jau pats ėmė sakyti – „Jei iš mano pinigų, tai nereikia“.

Po poros mėnesių perėjome prie mėnesinio „darbo užmokesčio“. Šešiasdešimt litų kas mėnesį ir du litai kas dieną bandelei mokykloje. Markas susidarė savo „pinigų sąrašą“, kuriame įrašydavo datą ir sumą. Kažkaip savaime perėjome prie idėjų, ką būtų galima už tuos pinigus nusipirkti? Vieną pirmųjų pokalbių prisimenu labai gerai. Markas seniai svajojo apie nešiojamąjį kompiuterį, nes kompiuteris jo kambaryje buvo lėtas. Kai aš pasakiau, kad jis gali susitaupyti ir nusipirkti kompiuterį pats, pažvelgė į mane ir pareiškė: “Mama, neįmanoma tokiam mažam vaikui kaip aš sutaupyti tiek daug pinigų. Tikrai.“ Viskas tuo būtų ir pasibaigę, jei ne mano klausimas: „ Markai, o kiek tiksliai pinigų reikia tokiam kompiuteriui, kokio tu nori?“ Buvo įvardinta konkreti suma – 1700 litų.  Paprašiau Marko pasiimti popieriaus lapą ir suskaičiuoti, kiek laiko jam reikės taupyti, jei per mėnesį jis gauna po 60 Lt. Suskaičiavo, kad susitaupo 720 litų per metus, o pridėjus jau turimus 300 litų, per metus sutaupytų daugiau negu tūkstantį.

Tuomet taip reikalingą motyvaciją suteikė pokalbio besiklausantis tėtis. Jis pasakė: „Markai, jeigu tu per metus sutaupysi tūkstantį litų, aš tau pridėsiu 700 kaip premiją.” Atsirado tikslas. Markas pirmąją mėnesio dieną VISADA primena, kad laikas mokėti atlyginimą, o pinigus, skirtus bandelei, dažniausiai irgi taupo – kartais per pusę, o kartais ir visus du litus deda į taupyklę.

Mano mama buvo šokiruota, kai už  bulvių rinkimą (mano tėvai ūkininkauja kaime) davė Markui du litus, o jis, užuot kaip visada bėgęs į kaimo parduotuvę, pasakė : „Pasaugok, iki važiuosiu namo, aš juos pasiimsiu, o Vilniuj į taupyklę įdėsiu: taupau kompiuteriui.“ Mama paskambino vos neapsiašarojusi, kad despotai tėvai vaiką taupyti privertė, kol pagaliau suprato, kad čia jo pasirinkimas. Tuo metu jis jau turėjo 640 litų. Ir matyt suprato, kad net tokiam mažam vaikui kaip jis ĮMANOMA sutaupyti 1000 litų. Visada prisiminsiu Marko išdidumą ir džiaugsmą pasiekus tikslą – kaip tik prieš savo gimtadienį.

Ir aš daug ko išmokau: tam, kad sutaupytum, turi turėti tikslą, svajonę, planą, skaičiavimus, kaip tai pasiekti. Jei visa tai padarai, tikrai gali. Kiek daug protingų knygų apie tai parašyta: kaip tapti milijonieriumi, sėkmingu… Tik kiek mažai žmonių tai daro, nes pirmą žingsnį reikia žengti vaikystėje: išsiugdyti įprotį turėti tikslą, numatyti žingsnius, o ne tikėtis ir laukti- gal kaip nors.

Prieš Kalėdas, gruodžio mėnesį, kartu su vyru ir Marku važiavome slidinėti į Austriją. O ten – ant kalno labai daug puikių kavinių. Dievinu austrišką „štrudelį“ su kava, o Markas visada užsisakydavo bulvyčių, pyrago, kakavos… Kol vieną kartą išsikalbėjom apie kainas ir mano vaikas paklausė: “Mama, o galima, aš nieko nevalgysiu kavinėj, tu man atiduosi eurus, o aš juos išsikeisiu į litus?“ Taip, Jūs teisingai supratot – aš neturėjau kito pasirinkimo, kaip sutikti.

Kai Markas nusipirko pirmąjį savo kompiuterį, jis tiksliai man išvardino, kam jis taupo toliau ir kodėl- reikalinga video kamera, išmanusis telefonas. Jis parodė internete, kaip tie daiktai atrodo ir kiek kainuoja. Ir jis tiksliai žino, kiek laiko jam prireiks sutaupyti pinigų. O kai pradės dirbti, taupys namui – tam, kad galėtų nusipirkti šunį…

Kas iš Jūsų gali išvardinti savo svajones? Savo artimiausią tikslą? Savo metų tikslą? Ar iš viso turite jį? Ir ar kalbate apie tai su savo vaikais? Ar mokote juos? Su Luku aš apie tai nekalbėjau – abu su vyru buvome jauni, ir atrodė: apie ką čia kalbėti, kai tų pinigų vis tiek nėra per daug… Aš pati galiu už vaiką pagalvoti ir nupirkti, ko jam reikia. Aš mama, aš geriau žinau – kažkur girdėta, ar ne?

Lukui apie asmeninį finansų valdymą teko išmokti pačiam – nuvykus į Angliją, per tokią patirtį, kai liko 30 centų, tuščias šaldytuvas, pusė kilogramų bulvių ir vienas pakelis arbatos, o iki atlyginimo- keturios dienos… nes už pirmąjį didelį anglišką atlyginimą būtinai reikėjo nusipirkti  „iPhone“. Skaudžiai mokėsi skaičiuoti, kiek reikia nuomai, maistui, kelionei į darbą… Bet gavo gerą pamoką. Gerai būtų, kad Jūsų vaikai tas pamokas įsisavintų anksčiau ir netektų dėl to badauti.  Būtent dėl to ir dalinuosi patirtimi, tikėdama, kad visos mamos nori paties geriausio savo vaikams ir kartais dėl to vaikai gyvena mamų gyvenimą. Mokydami vaikus skaičiuoti ir planuoti, mokome juos prisiimti atsakomybę.

Milana Jonikienė

Laiminga mama

M Capital life bendrasavininkė

Apsilankymas laidoje "Labas Rytas"

Kas Jūsų laukia derybose su bankais dėl paskolos refinansavimo?

Pastaruoju metu vis dažniau būsto paskolas turinčių žmonių kalbose išgirstame žodį refinansavimas. Kodėl taip yra? Pradėkime nuo pradžių, 2006,2007 metais, kai Lietuvos ekonomika augo šuoliais, dažnas lietuvis tinkamai neįvertinęs savo finansinių galimybių ėmė būsto kreditus. Tuomet banko maržos buvo tikrai patrauklios: 0,6 – 1 %, o ir Litas atrodė stabili valiuta, tad paskolas daugelis ėmė Litais. Atėjus 2008 metų krizei ir prasidėjus kalboms apie Lito devalvaciją, VILIBOR šoktelėjo iki dangaus ir pasiekė net 10,55 proc, kas lėmė didžiules įmokas kredito gavėjui. Elementarus pavyzdys, paimta 200 000 Lt paskola 40 metų, kai VILIBOR 2% įmoka buvo apie 900 Lt,  o štai atėjus krizei ir VILIBOR išaugus, ta pati paskola ima skaudžiai draskyti piniginę. Įnešti į banką reikia arti 2000 Lt., o apie ilgalaikes kredito strategijas tuo metu dar niekas negalvojo. Vienintelė panacėja buvo -  Euras, tad žmonės bėgo į bankus keisti Litus į Eurus. Bankai jiems padėjo, tik su viena sąlyga – marža kilstelima dažnu atveju net keliais procentiniais punktais. Deja 3,5% ar didesnė marža  šiai dienai - brangus malonumas.  Tuomet atsiranda viena išeitis – derėtis su bankais, nepavykus to padaryti – refinansavimas (perėjimas į kitą banką).

Ar verta derėtis su banku? Atsakymas  - TAIP verta ir netgi būtina. Šiek tiek skaičių, jei turite aukščiau minėtą paskolą, ir Jūsų marža yra 3,5 %, Jūs permokate  apie 295 139 Lt. palūkanų. Susimažinę maržą iki 1,5 %, permokėsite – 201 221 Lt. palūkanų. Sutaupote  beveik 94 000 Lt.! Net 0,2 % skirtumas Jums gali sutaupyti apie 10 000 Lt.

Jei galima tiek daug sutaupyti, kodėl žmonės to nedaro? Atsakymas gana paprastas – baimė, žinių trūkumas. Dažnas galvoja, kad su bankais derėtis neįmanoma, o pasirašytoje sutartyje pakeisti nieko nebegalima, bet tai – mitas. Ar pastebėjote, kad  prieš pasirašant kredito sutartį Jūs tampate auksinis klientas,  deja, po sutarties pasirašymai dažnai tai pasikeičia. Taigi, jei apsispręsite derėtis dėl geresnių sąlygų banke, nusiteikite „švelniam“ pokalbiui.

Keletas patarimų tiems, kas vis dėlto pasiryžo eiti ir pasiderėti su banku:

• Pirma, tiksliai žinokite ko norite, kas yra VILOBOR ,EURIBOR,  marža.
• Antra, suskaičiuokite kiek permokate su esama palūkanų norma ir kiek permokėsite jei turėsite mažesnes palūkanas.
• Trečia, turėkite konkurentų pasiūlymus. Gaukite refinansavimo pasiūlymus iš kitų bankų, tai Jums padės derybos.
• Ketvirta, tiksliai žinokite kiek Jums kainuos išėjimas iš banko.
• Penkta, turėkite pasiruošę rezervinį pinigų fondą. Savo sąskaitoje turėkite bent 5 000 Lt, kad bankininkas matytų, jog  Jūs neturėsite finansinių problemų išeiti iš banko.

Trumpai tariant, reikia pasiruošti namų darbus ir tik tada eiti derėtis su bankininkais. Tiems, kas dar neturi kredito sutarčių ir nenori galvoti apie refinansavimą, patarčiau iš anksto susidėlioti savo finansų strategiją. Tai Jums padės išvengti daugelio galimų klaidų.

Gavau 100 000 Lt ir kur dabar juos dėt? (1 dalis)

Sveiki,

Kasdien dirbant su klientais ir konsultuojant juos kreditų ir finansų klausimais vis susiduriu su tokiu dalykų, kad klientai būna pardavę butą ar tiesiog gavę sumą pinigų, nori ją kažkur investuoti. Taigi jūsų dėmesiui ir pamatymams serija trumpų straipsnelių apie tai kur padėti tuos, tarkim 100 000 Lt?

Dažniausia būna mąstoma apie NT pirkimą ir nuomą. Pasvarstykime ar tai naudinga ir efektyvu.

Už 100 000 Lt galime nupirkti gan prastą butą, tad šiuo atveju padidinkime sumą dvigubai, tarkim turime 200 000Lt, už juos galime nupirkti butą kurį galėsime išnuomoti už 700 - 900 lt per mėnesį.

Atrodo gera investicija, ypač jei butas brangs.

Kokia gi procentinė nauda: 200 000 Lt investuota, gauname vidutiniškai 9600 Lt grąžos per metus, t.y. 4,8 %.

Rizikos/papildomi kąštai:

• Prastovos, jei nebus nuomininkų
• Buto remonto išlaidos
• Renovavimas po nuomos
• Draudimo kaštai

Alternatyva: terminuoti indėliai kredito unijoj, kur galite gauti iki 6 % metinių palūkanų. Rizikos, nematau.

Kaip išnaudoti buto nuomą efektyviau - trumpalaikė nuoma.

Šiam kartui tiek, sekantį kartą paanalizuosime investavimą į fondus ir ką galime gauti iš to.

Sėkmės.

Ar ilgai leisime vogti iš mūsų? II pakopos pensijų fondų rinkos tamsioji pusė.

Pastaruoju metu tenka gilintis į II pakopos pensijų fondų vingrybes ir užkulsius. Tiems, kas dar nesusipažino su II pakopos pensijų fondais siūlau užsukti čia: www.pensijusistema.lt. Esu visiškai tikras, kad II pakopos pensijų fondai yra geras dalykas ir būtinas kiekvienam gyventojui. Šiandien ne apie tai, kad verta pasirašyti šią sutartį, ją pasirašyti verta ir nėra apie ką diskutuoti. Šiandien kur kas aktualesnė tema - kurioje bendrovėje verta pasirašyti II pakopos pensijų kaupimo sutartį arba kur ją perkelti, kad gauti geresnes sąlygas.

Užbėgdamas piktiem komentuotojams už akių prisipažįstu, kad esu tiesiogiai susijęs su viena pensijų fondų valdymo bendrove ir visa tai ką rašysiu žemiau yra tik asmeniniai pastebėjimai ir viešai prieinama medžiaga.

Tikriausiai ir jūs neseniai gavote laiškus su ataskaitomis iš savo pensijų fondo valdytojo, mane nustebino SEB investicijų valdymo bendrovės išsiūstas laiškas. Jame akivaizdžiai pranešama, kaip puiki žinia, kad nuo šiol UAB SEB investicijų valdymas keičia PF (pensijų fondo) taisykles ir galės investuoti į savo ir į SEB įmonių grupės išleistas arba valdomas investicines priemones. Atrodo nekaltai? Laiško kopiją galite atsidaryti spustelėję čia. Ką gi iš tikro tai reiškia? Ogi tai, kad valdytojas gali investuoti į savo investicinius fondus, dar kartą paimti administracinį mokestį ir finansuoti pats save. Sakykim SEB'ui trūksta pinigų, taigi panaudojus šį mechanizmą galima finansuotis pačiam save, aišku labai abejotina ar pensijų fondo dalyviai - Jūs, norite remti šią bendrovę. Ypač kai galima rasti ir pelningesnių investicijų. Tokį patį mechanizmą jau seniau taiko ir Swedbank investicijų valdymas, tai akivaizdžiai atsispindi pateiktose ataskaitose, jas galite rasti čia. Mano žiniomis vienintelis valdytojas neinvestuojantis į savo fondus yra "MP Pension Funds Baltic", nenuostabu, nes tai specializuota bendrovė.

Antras dalykas apie kurį turite žinoti yra skaičiai ir žaidimas jais. Pelningumo suvestinėse visos kompanijos spindi kaip pačios geriausios ir pelningiausios, demonstruoja investicinio vieneto vertes per laikotarpį "x", kad būtų aiškiau dar palygina su lyginamuoju indeksu ir vuolia - mes geriausi! Mano galva, vienintelė verta dėmesio ataskaita yra realios grąžos analizė (IRR) kuria reguliariai pateikia Vertybinių Popierių Komisija. Šioje ataskaitoje matote (IRR stulpelis) kiek realiai paaugo jūsų fondas per metus, t.y. kiek padidėjo arba pamažėjo jūsų turtas procentais per metus. Kaip matome kažkodėl dauguma bendrovių turi gerokai mažesnes realias grąžas nei visur afišuojamą investicinio vieneto pokytį. Tai aiškiai pagrindžia tai kad didžiosios bendrovės investuoja į savo pačių investicinius įrankius, taiko didesnius administracinius atskaitymus bei du kart apmokestina už valdymą. Detaliau kalbant apie atskaitymus situaciją puikiai iliustruoja šis VŽ straipsnis, kuriame pateikiama VPK informacija. reikia pastebėti kad Parex fondai veiklos nevykdo, todėl ir atskaitymų nėra.

Taigi siūlau pasirūpinti savo II pakopos pensijų fondu kuo greičiau. Jei turite klausimų, kaip visada laukiu jūsų laiškų, kam įdomu galėsiu parodyti savo PF ataskaita :)

Ieškau bendraminčių

Pastaruoju metu vis mažiau ir mažiau laiko lieka prisėsti prie šio internetinio dienoraščio, nuosavas verslas "suryja" daugiau laiko ir energijos nei tikėjausi. Aišku nėra ko čia skųstis - esu laimingesnis nei kada nors ankščiau :)Viena tik bėda, kad užmestas lieka šis puslapis, taigi ieškau bendraminčių kas norėtų kartas nuo karto pasidalinti savo mintimis apie asmeninius finansus. Kartu juk galime pasiekti daugiau ir skaitytojams bus kur kas įdomiau.

Tikiuosi yra gausus būrys norinčių pasisakyti ir manofinansai.blogspot.com tuoj bus pilnas puikių straipsnių. Susidomėjote? Parašykite man į zilvinas.butkevicius@gmail.com

Geras projektas - www.manofinansai.lt

Sveiki,

Kadangi vis rašau finansų tema, nepralenkė manęs ir naujas projektas manofinansai.lt. Kiek pavydu, kad pasirinko tokį adresą, kaip ir mano dienoraščio, bet tiek jau to, svarbu misija musų vienoda. Esu jau ankščiau rašęs apie asmeninių finansų sekimo svetaines ir programas: "MoneyWatch" ir mint.com. Ši "Swedbank" svetainė tikrai puiki. Rekomenduoju apsilankyti ir pasinaudoti ten aprašytais patarimais.
Labai džiugu, kad Lietuvoje esantis bankas pradėjo atsakingai rūpintis ir gyventojų finansiniu švietimu, nes iki šiol tai buvo tamsus miškas.
Lauksime ką darys kiti bankai :)


p.s. ačiū Laurynui iš e-nuotraukos.lt už foto su pinigeliais.

Kaip geros idėjos nepasiekia mūsų arba valdžiai visvien

Sveiki,

Neseniai susirašinėjau su prezidento patarėju Nerijum Udrėnu. Žemiau pateiktas susirašinėjimas, dėja į paskutinį laišką atsakymo negavau... Siūlau paskaityti viską nuo apačios. Komentarai laukiami.

From: Žilvinas Butkevičius
Date: 2009/8/7
Subject: Re: Idėja, apie kurią visi sakė, kad neįmanoma.
To: Nerijus Udrenas
Cc: Dalia Zabeleviciene



Kas liečia nedarbą yra teisybės, bet kasdien susiduriu su tuo, kad žmonės nenori dirbti. Pas mane laisvų vietų apstu, o norinčių dirbti vos keletas. Dėl statistikos nesutinku, lietuviai taupo mažiausiai lyginant su visa ES, ir statistika čia byloja milžiniškas problemas. Man sunku patikėti, kad taip trumparegiškai mąstote.
Pinigų leidimas ir vartojimas makroekonomikai naudos tikrai neatneš, taupymas ir investavimas čia gali padėti.

Kaip Jūs manote, kaip atrodys Lietuvos pensijinė sistema po 10-15 metų, jei lietuviai ir toliau atsidės vos 0,7 % pajamų ir bus linkę į vartojimą, jau nežiūrint į visus demografinius rodiklius? Iš kur imsite pinigus badaujantiems pensininkams pamaitinti? SoDra? Paskolos?


Juk reikia tek nedaug, kad padaryti kažką gero ir efektyvaus, aišku nieko nedaryti yra kur kas lengviau.

2009/8/7 Nerijus Udrenas <Nerijus.Udrenas@prezidentas.lt>

Aciu,

Jūsų geros mintys, bet kai yra sunkmetis, auga nedarbas, yra ir taip pakankamai paskatų taupyti juodai dienai, ir kaip statistika liudija, tą daro.

Dabar tie kas turi pinigų, turi pinigus leisti, o ne taupyti.

Sėkmės darbuose,

Nerijus

---

From: zilvinas.butkevicius@gmail.com [mailto:zilvinas.butkevicius@gmail.com] On Behalf Of Žilvinas Butkevičius
Sent: Friday, August 07, 2009 10:54 AM
To: Nerijus Udrenas
Cc: Dalia Zabeleviciene
Subject: Re: Idėja, apie kurią visi sakė, kad neįmanoma.

Sveiki Nerijau,

Džiugu, kad taip greit atrašėte, esu maloniai nustebintas.

Glaustai kalbant, noriu kad Lietuviai daugiau taupytų. Akivaizdu, kad SoDra nesugebės išlaikyti pensininkų ateityje. Situacija vis blogėja. Trūksta švietimo ta tema ir pan. Bėda ta, kad vien švietimu nepasieksi reikiamų rezultatų. Reikia pavyzdžio. Įtakingo žmogaus kuris pasakytų - "Aš taupau 10 proc. savo pajamų, dedu juos ten ir ten" turiu pensinį fondą ir gyvybės draudimą (jei turi), tada žmonės seks šiuo pavyzdžiu. Manau labai praverstų prezidentės video rekomendacija apie taupymą. Pvz: http://www.youtube.com/watch?v=d1NMZO6uabk, ne pats geriausias pavyzdys, bet šis tas. Tokio pobūdžio filmuką mielai įdėtų ir Delfi ir 15min, taigi būtų pasiektos plačios auditorijos. Iš esmės tai kainuotų tik laiką, o įtaka būtų milžiniška. Aš rašau dienoraštį http://manofinansai.blogspot.com/, paleidome puslapį http://www.saugiateitis.lt/index1.php. Deja tai pasiekia tik reto žmogaus ausis.

2009/8/6 Nerijus Udrenas <Nerijus.Udrenas@prezidentas.lt>

Sveiki,

Jei turite pasiūlymų išdėstykite raštu ar prezentaciją atsiųskite.

Pagarbiai,

Nerijus Udrėnas

---

From: zilvinas.butkevicius@gmail.com [mailto:zilvinas.butkevicius@gmail.com] On Behalf Of Žilvinas Butkevičius
Sent: Wednesday, August 05, 2009 12:19 PM
To: ieva.baubinaite@president.lt
Subject: Idėja, apie kurią visi sakė, kad neįmanoma.

Laba diena Ieva,

Ar galėtumėte persiusti mano laišką Prezidentei?

Bučiau labai dėkingas. Ačiū.



Laba diena gerb. Prezidente,

Esu Žilvinas Butkevičius, užsiimu pensiniais fondais ir gyvybės draudimu.
Ne paslaptis, jog šiuo metu SoDros situacija yra prasta. Dar skaudžiau, kad gyventojai nesupranta, jog savo ateitimi privalo pasirūpinti patys. Yra daugybė priežasčių kodėl taip nutiko, tik manau dabar ne metas gilintis į jas. Reikia imtis efektyvių priemonių šiai situacijai pakeisti.
Turiu keletą idėjų, kaip galėčiau paskatinti Lietuvius daugiau taupyti. Norėčiau susitikti su Jumis ir pasikalbėti apie tai. Ar rasite laiko maloniam susitikimui?
Jei taip, laukiu žinių iš Jūsų.
--
Nuoširdžiai Jūsų,
Žilvinas Butkevičius,
Pardavimų grupės vadovas
Mob:+37067119528
UAB "FNG Baltic"
Konstitucijos pr. 7, 23 aukštas,
LT 09308 Vilnius

Rekomenduoju apsilankyti - www.saugiateitis.lt

Spartus visuomenės senėjimas

Sveiki,

Siūlau paskaityti straipsnį "Delfyje" apie tai, kaip pasaulis sparčiai senėja. Tendencijos liūdnos, jei taip ir toliau SoDros išnykimas garantuotas. Iš tiesų situacija neapsakomai aštrėja kasdien, apkarpomos pensijos, mažinamos motinystės pašalpos ir t. t. visi šie faktai byloja apie didžiules SoDros biudžeto skyles, ekspertai vertina kad metų gale SoDrai trūks daugiau nei 2 milijardų litų. Juokas juokais, bet manau, kad būtent dabar yra tinkamiausias metas pradėti rūpintis savo finansine gerove asmeniškai.

Paskubėkite su II pakopos pensijų fondais

Sveiki,

Buvau visai primiršęs apie tai, kad naujos II pakopos pensijų kaupimo sutartys pasirašomos tik iki liepos 1 dienos, taigi noriu paraginti visus, kas dar nepasirašęs tokios sutarties, tai padaryti iki liepos 1 dienos. Tiems, kas nesidomėjo kas yra II pakopos pensijų fondas, derėtų paskaityti čia.

Jei nežinote kokią kompaniją pasirinkti ir kur geriausios sąlygos tokio tipo sutarčiai pasirašyti- kreipkitės, su malonumu padėsiu.

Geros ir vasariškos nuotaikos!

Miglė Simanavičiūtė- Jūsų konsultantas ir Įvaizdis

Sveiki,

Po Arno straipsnio atsirado daugiau norinčių parašyti į šį dienoraštį. Taigi pristatau savo draugės, marketingo ir e-komercijos specialistės Miglės straipsnį apie finansų konsultanto įvaizdį. Skanaus skaitymo!

Sveiki,

Jau žinote, kad finansus reikia planuoti. Tai nuolat girdite iš skirtingų konsultantų. Visi stengiasi su Jumis bendradarbiauti vienokiu ar kitokiu būdu, tik ar pastebėjote kad tikrai ne su visais malonu bendrauti Jums? Kas tai lemia? Kaip pasirinkti geriausiai Jums galintį padėti specialistą, su kuriuo galėtumėte bendrauti laisvai ir „neskausmingai“? Padėsiu Jums atsakyti į šiuos ir panašius klausimus, kadangi daug domiuosi įvaizdžio formavimu ir žinau, kad ne visada atkreipiame dėmesį į svarbias detales, kurios turi didelę reikšmę bendraujant su mus konsultuojančiais specialistais.

Taigi pasižiūrėkime ar Jūsų finansų planavimo konsultantas žino, kas yra įvaizdžio formavimas ir komunikacijos valdymas. Klausiate kam to reikia? Kalbame apie Jūsų finansų valdymą, ilgalaikį rimtą procesą, taigi manau pritarsite man kad labiau pasitikime konsultantu kuris ne tik duoda naudingus patarimus, bet ir domisi Jumis, Jus supančia ekonomine aplinka ir tuo, ar tinkamai ir profesionaliai bendrauja (stengiasi kad komunikacija su Jumis būtų kuo laisvesnė). Prieš pradedant nenuklyskime per toli mąstydami apie tai, kokį mūsų konsultantas apsirengęs švarką, kokią iš jo gauname vizitinę kortelę, į kokį biurą mus kviečia pasikalbėti ir t.t. Ir taip suprantame kad tai svarbu. Nukreipkime savo žvilgsnį ir į kitus dalykus.

Prisiminkite neseniai vykusį susitikimą su Jūsų konsultantu. Ir pagalvokite, koks jo įvaizdis liko Jūsų mintyse išėjus iš susitikimo? Ar įdėmiai Jūsų klausėsi? Ar nuoširdžiai stengėsi išsiaiškinti Jūsų situaciją? Ar padėjo priimti labiausiai Jūsų lūkesčius atitinkantį sprendimą? Turbūt šioje vietoje man sakysite kad juos darbovietėje visko išmoko. Taip, išmoko. Įgūdžių. O nuoširdumas ir atvirumas? Būtent. Renkamės tokį konsultantą, su kuriuo randame bendrą kalbą.

Situacija aiškėja. „Išnagrinėjote“ konsultantą susitikimo metu, nusprendėte kad su juo komunikacija bus pakankamai gera, visgi tarkime kad Jums kyla mažytė abejonė ar pasirinkti būtent jį. Ką galite padaryti? Galite pasinaudoti efektyvia ir nemokama komunikacijos valdymo priemone – paklausinėti kitų žmonių nuomonės apie Jūsų konsultantą. Ne ir dar kartą ne, aš nekalbu apie „nuomones“ iš jo nepažįstančių žmonių, kurie nuomones paprastai turi apie viską. Aš kalbu apie nuomones iš Jūsų pažįstamų, kurie su Jūsų konsultantu jau yra susidūrę. Patikėkite, geras konsultantas turės daug gerų atsiliepimų ir pažinos daug žmonių, nes apskritai mėgsta bendrauti.

Po susitikimo ir „pašniukštinėjimų“ jau susidarėte nuomonę apie konsultanto, su kuriuo bendravote, įvaizdį. Tarkime, kad priekaištų jam neturite. Gerai, neturite. O patį konsultantą ar vis dar turite? Ar komunikacija kokia nors forma tarp Jūsų dar vyksta? Taip, aš kalbu apie Jūsų komunikaciją jau po kurio laiko, kai pagrindinius klausimus aptarėte ir su konsultantu bendraujate rečiau. Ar šis „rečiau“ nevirsta „retai“? Ar į Jūsų klausimus reaguojama, jei taip, ar greitai? Galiu užtikrinti, kad yra specialistų, operatyviai ir su susirūpinimu reaguojančių į Jums iškylančius skubius ar nelabai klausimus.

Nepaminėjau dar vieno svarbaus įrankio kuriuo pati naudojuosi prieš eidama į susitikimą su naujai pažįstamu žmogumi – interneto. Žinau, kad internete informacijos dažnai ieškote ir Jūs. Komunikacija internete šiomis dienomis valdoma per daugybę kanalų, taigi Jūsų konsultantas taip pat kažkuriame iš jų turėtų būti. Šaunu, jei jį galite rasti net keliuose. Žinoma, būtų gerai, jei Jūsų konsultantas internete skirtinguose tinkluose būtų atpažįstamas kaip tas pats Jūsų konsultantas, o ne kaip skirtingi specialistai viename asmenyje. Na ir galų gale įdomiausia vieta internete – dienoraštis, kuriame su Jumis bendraujama. Nuolat ir informatyviai. Ši komunikacija nieko nekainuoja, o tai reiškia, kad konsultantas, besidomintis Jūsų problemomis ir internete, tikrai mėgsta savo darbą ir todėl jo noras padėti Jums yra dar didesnis.

Taigi manau sutinkate, kad svarbus ne tik Jūsų įvaizdis, bet ir specialisto, besirūpinančio Jūsų pinigais, įvaizdis. Aptarėme „stambesnius“ akcentus, apie kuriuos galima ir reikia kalbėti plačiau.

Sėkmės !

Miglė Simanavičiūtė

Ar turite finansinių tikslų?

Sveiki,

Turiu gerų žinių: nuo šiol dienoraštyje rasite ir mano geriausio draugo Arno Markevičiaus straipsnius. Taip pat su Arnu dirbame prie naujo projekto susijusiu su finansų planavimų apie kurį papasakosime vėliau. Taigi pristatau šviežią Arno straipsnį. Gero skaitymo!

Ar turite finansinių tikslų?

Žinau, kad turite. Ir netgi žinau, kad jų siekiate. Nesvarbu, ar tai darote sąmoningai ar pasąmoningai. XXI a. gyvenimas yra neatsiejamas nuo pinigų (bent jau ne daug kas sugeba atsieti). Mes visi turime didesnių ar mažesnių, svarbesnių ar mažiau svarbių finansinių tikslų. Vieni galvoja, kaip užsidirbti pakankamai pinigų mokesčiams, kiti galvoja, kaip susikrauti milžiniškus turtus. Įdomiausia tai, kad šių tikslų svarba nepriklauso nuo jų dydžio. Kartais žmogui uždirbti šimtą litų gali būti svarbiau, nei kitam milijoną. Taigi, nepaisant šių tikslų dydžio, esminis dalykas - kaip Jūs siekiate šių tikslų? Ar planuojate savo finansus?

Vėlgi, žinau, kad planuojate. Ir vėlgi nesvarbu ar tai darote sąmoningai ar pasąmoningai. Tik šįkart noriu pateikti jums pavyzdį. Ar jums yra tekę vairuoti automobilį tamsoje per labai tirštą rūką ar smarkią liūtį? Net jei nėra tekę, galite įsivaizduoti... Įsivaizduokite, kad galite matyti tik automobilio kapoto priekį... Kaip atrodo Jūsų kelionė? Kiekviena kelionė turi tikslą (juk pati kelionė yra to tikslo siekimas). Taigi, kaip atrodo Jūsų kelionės tikslo siekimas? Yra kelios galimybės. Pirmoji – sustoti. Tai atitolina Jus nuo tikslo, tiesa? Antroji – sulėtinti greitį, kas taip pat sulėtina Jūsų kelionę. Trečioji – važiuoti įprastu greičiu. Taip padidinate tikimybe nuvažiuoti nuo kelio arba visai nepasiekti tikslo. Turbūt yra ir daugiau galimybių, bet viena yra aišku – rūkas, tamsa, liūtis nepadeda siekti kelionės tikslo.

Panašiai atrodo ir dažno iš mūsų finansinių tikslų siekimas. Ypač, jei jie yra ilgalaikiai. Ar įmanoma siekti kelių, keliolikos ar net keliasdešimties metų finansinių tikslų, jei matome (o dažniau tik nujaučiame) savo finansinę situaciją tik mėnesiui į priekį? Panašiai, kaip ir su automobilio kapoto priekiu, tiesa? Net jei turite kelių mėnesių piniginių planų, o (nu)matote savo situaciją tik kelioms savaitėms į priekį. Ir manau, kad šioje vietoje galite man paprieštarauti. Dažnas iš mūsų pasakys, kad (nu)mato savo finansinę situaciją toliau nei mėnesiui. Tačiau kiekvieną dieną bendraudamas su daugybe žmonių finansų klausimais pastebiu štai ką. Daugumą asmenų galima išmušti iš vėžių kokiu nors vienu paprastu klausimu. Pavyzdžiui, ar žinote, kiek vidutiniškai pinigų išleidžiate savo rūbams per mėnesį? Ar žinote, kiek vidutiniškai pinigų skiriate savo pramogoms per mėnesį? Kartais netgi klausimai, kiek pinigų išleidžiate maistui ar savo finansiniams įsipareigojimams, padeda suprasti, kad mes nestebime savo finansų. Ar galite įsivaizduoti sėkmingai veikiančios korporacijos vadovą, kuris nežino, kiek ši korporacija turi finansinių įsipareigojimų, ir kokias lėšas skiria jiems padengti per mėnesį? Juokinga, tiesa? Taip atrodo dažno iš mūsų finansinė tikrovė.

Taip atrodė ir mano situacija, kol to nesuvokiau. Buvau nustebęs, kiek daug galiu išsiaiškinti apie savo finansinius įpročius, kai pradėjau juos stebėti (dabar tam yra sukurta galybė asmeninių finansų programų). Kiek daug galiu sutaupyti, kiek daug galiu sau leisti ir kaip neapsakomai geriau aš jaučiuosi žinodamas ir galėdamas numatyti savo pinigų srautus! Jūs turėtumėte sekti savo pinigus kiekvieną dieną, žymėtis ir stebėti. Žinau, kad tai nėra lengva. Jūs privalote tapti savo mažų korporacijų vadovais, žinančiais kur keliauja kiekvienas uždirbamas centas. Bet tik tuo atveju, jei norite jaustis finansiškai saugūs! Informacijos, kaip paskirstyti savo finansinius srautus, taupyti ir planuoti pinigus ateičiai, laukite kituose straipsniuose. Kol kas pabandykite bent jau stebėti juos...

Nuoširdžiai,
Arnas Markevičius

Ar pasirūpinote II pakopos pensijų fondu?

Bendraudamas su daugybe žmonių apie finansų planavimą, taupymą ir investavimą kasdien susiduriu su viena didžiule problema- žmonėms nėra paaiškinta pensinė sistema. Šis trumpas mano straipsnis būtent apie tai.

2004 metais Lietuvoje buvo įvykdyta pensijų reforma. Kaip veikia SoDra manau daugelis žinote, trumpai tariant dirbantys žmonės mokesčius moka, o visi nedirbantys gauna. Bloga žinia ta, kad tų dirbančių pastoviai mažėja o nedirbančių daugėja, kalbu ne tik apie pensininkus bet ir apie bedarbius, neįgaliuosius, nėštukes, tėčius ir t.t. SoDra bankrutuoja. Todėl ir įvesta reforma, pagaliau perėjome prie trijų ramsčių sistemos kurią sudaro: 1. SoDra, 2. Pensijų fondai, 3. Savanoriškas kaupimas.

Kas yra SoDra ir savanoriškas kaupimas, manau, yra aišku. Dabar apie II pakopos pensijų fondus. II pakopos pensijų fondas - tai Jūsų pinigai senatvei, juos už jus taupo darbdavys, aišku jei turite pasirašęs tokią sutartį. Viskas labai paprasta, dalis į SoDrą mokamų mokesčių keliauja į jūsų pensijų fondo sąskaitą, šiuo metu tai yrą 3 procentai iš SoDrai mokamų 27 procentų. Svarbu, kad šiuos pinigus kaupiate sau o ne išdalinate šiuo metu nedirbantiesiems.

Taigi turint II pakopos pensijų fondą jūsų pensija skaičiuosis taip: bazinė pensija (360 Lt) plius Pensijų fondas, t.y. ten sukaupta suma bus padalinta iki gyvenimo pabaigos (100-300 Lt priklausomai nuo to kiek laiko dirbote). Taigi jei jums pasiseks gausite apie 700 Lt pensijos. O jei neturėsite pensijų fondo, tada liūdniau... Todėl labai svarbu II pakopos pensijų fondo sutartį pasirašyti kuo ankščiau, jei dar to nepadarėte. Pasirenkant įmonę ar banką kur pasirašinėsite šią sutarti atidžiai išsinagrinėkite administracinius ir kitokius mokesčius. Jei trūksta informacijos, kaip teisingai pasirinkti, kreipkitės pasistengsiu padėti.

Tad nedelskite, tikiuosi supratote, kad valstybė nepasirūpins jūsų pensija, taigi nepamirškite taupyti savo ateičiai patys.

Sėkmės!

Pagrindinės asmeninių finansų planavimo taisyklės.

Asmeninių finansų valdymo tikslas – visada turėti pakankamai pinigų: šiuo metu, netolimoje ir tolimesnėje ateityje. Iš esmės asmeninių finansų valdymas yra paremtas tais pačiais principais kaip ir įmonės finansų valdymas. Svarbiausias sėkmės veiksnys – sistemingai siekti užsibrėžtų tikslų. Tai gali pavykti laikantis 5 toliau aprašytų žingsnių:

1. Biudžeto sudarymas ir išlaidų kontrolė

Pirmasis žingsnis – detaliai susirašyti savo mėnesines pajamas bei išlaidas, peržiūrėti, kam daugiausia skiriate pinigų, galbūt galite mažiau pinigų skirti vartojimui, o daugiau investuoti. Labai svarbu kontroliuoti išlaidas. Turėtumėte siekti, kad: pajamos visada viršytų išlaidas; dalį pinigų galėtumėte skirti investavimui; galėtumėte apsidrausti nuo galimų nelaimių; neįklimptumėte į skolas, t.y. turėtumėte tik tiek skolų, kiek galite grąžinti labai nesuvaržydami savo vartojimo.

2. Investavimo tikslas

Antrasis žingsnis – nusistatyti laisvų lėšų investavimo tikslą. Tikslai gali būti įvairūs: apsidrausti nuo galimų nelaimių, sukaupti lėšų senatvei ar tiesiog galėti periodiškai susimokėti už tam tikrą paslaugą. Nuo pasirinktų tikslų priklauso ir investavimo būdas: pirmaisiais dviem atvejais savo sukauptą lėšų sumą galėtumėte nuolat reinvestuoti (t.y. jei per mėnesį iš investicijų uždirbote 100 Lt, tai juos vėl galite skirti investavimui ir taip uždirbti dar daugiau), o antruoju atveju – tiesiog užsitikrintumėte papildomų nuolatinių pajamų šaltinį. Svarbu nepamiršti, kad, kas mėnesį investuojant net ir po mažą pinigų sumą, per tam tikrą laiką galima sukaupti gana nemažai.

Finansinė sėkmė – tai ilgalaikių finansinių tikslų įgyvendinimas. Tie tikslai gali būti:

• kapitalo kaupimas senatvei;
• pajamų ir turto didinimas;
• išlaidų valdymas;
  
• gyvenimo kokybės kėlimas;
  
• finansinio saugumo užsitikrinimas.
  

Viso to galima pasiekti kaupiant pinigus ir investuojant.

3. Investavimo laikotarpis, rizika ir pelningumas

Pasirinkus investavimo tikslus, reikia numatyti priemones jiems pasiekti. Šiuo atveju vadovautis artimųjų ar draugų patarimais nėra pats geriausias būdas, nes, kas tinka jūsų draugams ar artimiesiems, nebūtinai gali tikti jums, o pinigai yra jūsų. Svarbiausia apsispręsti: kokiam laikotarpiui investuosite; koks jums priimtinas rizikos lygis; kokio norite pelno. Nuo atsakymo į šiuos klausimus priklauso investavimo priemonių (akcijos, obligacijos, investiciniai fondai, indėliai ir kt.) pasirinkimas.

4. Investavimo priemonių pasirinkimas

Žinodami, kiek lėšų galite investuoti, kokių tikslų siekiate, kokiam laikotarpiui nutarėte investuoti, apsisprendę dėl priimtino rizikos lygio ir norimo pasiekti pelno, galite tinkamai pasirinkti investavimo priemones. Svarbiausia nepamiršti, kad didesnis pelnas reiškia ir didesnę riziką, be to, į kai kurias priemones apsimoka investuoti tik ilgam laikotarpiui. Norėdami pasiekti užsibrėžtus finansinius tikslus, turėtumėte derinti įvairias investavimo priemones. Taip jūs susikurtumėte investicinį portfelį (pvz.: 60% lėšų investuotumėte į investicinius fondus, 20 % investuotumėte į indėlius ir 20% investuotumėte į akcijas), kuris padėtų išvengti galimų didelių nuostolių, t.y. jei pasirinkate tik vieną investavimo priemonę, ji gali net ir nuvertėti, o jei turėtumėte, tarkim, keturias, tai vienai net ir nuvertėjus, trys liktų pelningos (toks lėšų paskirstymas dar vadinamas diversifikacija). Renkantis investavimo priemones, reikia atsižvelgti ir į įvairias mokesčių lengvatas.

5. Nuolatinė priežiūra

Siekiant užsibrėžtų finansinių tikslų, pirmieji keturi žingsniai yra būtini. Tačiau vien jų nepakanka – ženkite ir penktąjį, t.y. nuolat tikrinkite, kaip jums sekasi investuoti. Turėtumėte reguliariai domėtis, kiek pelno jums jau atnešė investicijos, ar nepadidėjo (nesumažėjo) investavimo rizika. Nevertėtų kliautis gandais, draugų ar pažįstamų nuomonėmis, svarbiausia, ką jūs manote, ar tikite, kad pavyks pasiekti užsibrėžtą tikslą. Prižiūrėdami savo investicijas, sprendimus turite daryti patys prieš tai labai gerai pasvėrę, ar tikrai verta ką nors keisti. Nepatartina bėgioti nuo vienos strategijos prie kitos, nuo vienų priemonių prie kitų – taip tik patirsite nuostolių. Nemažiau svarbu sustoti ir viską apgalvoti iš naujo, kai jau pasiekėte užsibrėžtą tikslą – gali būti, kad pasikeitė tiek jums priimtinos rizikos lygis, tiek kiti veiksniai ir ankstesnės investavimo priemonės gali jums jau nebetikti.

Išvados:

• Užsibrėžkite tikslus ir sistemingai jų siekite.
• Nuolat tikrinkite, kaip jums sekasi.
• Sprendimus priimkite patys.
• Pasiekę numatytus tikslus, viską įvertinkite iš naujo.
• Pravartu prisiminti, kad:

Būtina turėti:

1. Einamąją sąskaitą;
2. Neliečiamas rezervas, suma "juodai" dienai;
3. Gyvybės draudimą;

Patartina:

1. Taupomąjį indėlį;
2. Pensijų fondą;
3. Investicinį fondą;

Besidomintiems investavimu ir turintiems tam žinių:

1. Vertybiniai popieriai;
2. Obligacijos;
3. Akcijos;
4. Alternatyviosios investicijos ir t.t.

Parengta pagal: www.vpk.lt