Rodomi pranešimai su žymėmis Finansai. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Finansai. Rodyti visus pranešimus

2013 m. rugpjūčio 13 d., antradienis

Fizinių asmenų bankrotas - kaip tai veikia?

Sveiki,

Šiandien kalbinu fizinių asmenų bankroto sriteis profesionalą - Martyną Mikelėną, apie asmens banroto subtlybes Anglijoje ir Velse.



Daugiau informacijos rasite: www.bankrotasUK.lt

2013 m. gegužės 16 d., ketvirtadienis

Seminaras: Pensijų sistemos reforma 2+2+2, kada ji naudinga, o kada ne?

Sveiki,
Tikiuosi jau girdėjote, kad šiemet įvyko nemažai pensijų sistemos pakeitimų ir kiekvienas dirbantis asmuo, turi apsispręsti, kaip toliau kaups savo pensijai. Tam, kad apsispręsti būtų lengviau, organizuojame trumpą pristatymą, kur sužinosite:
  •     Kokie yra pakeitimai pensijų sistemoje nuo 2013 m.
  •     2+2+2 pensijų sistemos privalumai ir trūkumai
  •     Kokiais atvejais neverta kaupti maksimaliai II pakopos pensijų fonde
  •     Koks variantas geriausias būtent Jums asmeniškai
Seminaro trukmė 40 min.
Vieta: M Capital biuras, Teatro g. 9A, Vilnius
Laikas: 2013 gegužės 23, ketvirtadienis, 18.30 val.
Būtina registracija el paštu: zilvinas@mcapital.lt, nurodant vardą ir pavardę.
Seminaras NEMOKAMAS.

2013 m. balandžio 25 d., ketvirtadienis

Skaitytojo klausimas: Kaip sukurti gerą CV?

Šį kartą kiek kitoks video, šiandien atsakymas į skaitytojo komentarą apie tai kaip susikurti gerą CV.
Užduok klausimą ir tu, laukiu klausimų komentaruose :)


2013 m. balandžio 21 d., sekmadienis

Renginys - "Kaip šiandien Lietuvoje pradėti verslą be investicijų?"

Sveiki,

Šiandien, labai svarbus pranešimas tiems, kas nori iš gyvenimo daugiau. Balandžio 24 d, 18.30 vyksta neeilinis renginys: "Kaip šiandien Lietuvoje pradėti verslą be investicijų?"

Renginys NEMOKAMAS

Tad kviečiu kiekvieną, besidomintį finansais ir verslu dalyvauti.
Vieta: Viešbutis Novotel, Gedimino pr. 16 Vilnius.

Registracija į renginį: ČIA
Plačiau apie rengini: mcapital.lt
Įvykis Facebook'e: https://www.facebook.com/events/334793269976127/

2013 m. kovo 29 d., penktadienis

Pajamų diversifikacija, išskaidymas. Kaip tai padaryti?

Sveiki,

Šiandien noriu su jumis pasidalinti idėjomis, kaip išskaidyti savo pajamas ir susikurti keletą pajamų šaltinių. Tam sukūriau trumpą video:




Žadėta nuoroda: http://video.mcapital.lt/

2011 m. gegužės 6 d., penktadienis

Verta dėmesio knyga - "Pinigų Triumfas"

Sveiki,

Kalbant apie pinigus visur pilna knygų apie tai, kaip uždirbti milijoną, kaip tapti finansiškai laisvu, kaip planuoti finansus, kaip ir kur investuoti ir t.t. Tačiau dar neteko (iki šiol) skaityti knygos apie pačius pinigus, jų istoriją, kaip susiformavo rinkos, krizės, "burbulai" ir visa kita kas susiję su pinigais. Tokią knygą (Niall Fergusion Pinigų Triumfas) neseniai išleido Baltų Lankų leidykla.
Paskaičius šią knygą pasidaro kur kas aiškiau dėl kokių priežasčių kilo finansinės krizės ir kas reguliuoja didžiuosiu finansinius srautus. Ką noriu pasakyti, kad ši knyga puiki dovana tiems kas domisi finansais, pinigais ir galų gale dirba su pinigais :)

2011 m. balandžio 1 d., penktadienis

Vyro klubo susitikimas, skaidrės

Sveiki,
Noriu pasidalinti skaidrėmis kurias rodžiau Vyrų Klube:

2010 m. gegužės 26 d., trečiadienis

Ar ilgai leisime vogti iš mūsų? II pakopos pensijų fondų rinkos tamsioji pusė.

Pastaruoju metu tenka gilintis į II pakopos pensijų fondų vingrybes ir užkulsius. Tiems, kas dar nesusipažino su II pakopos pensijų fondais siūlau užsukti čia: www.pensijusistema.lt. Esu visiškai tikras, kad II pakopos pensijų fondai yra geras dalykas ir būtinas kiekvienam gyventojui. Šiandien ne apie tai, kad verta pasirašyti šią sutartį, ją pasirašyti verta ir nėra apie ką diskutuoti. Šiandien kur kas aktualesnė tema - kurioje bendrovėje verta pasirašyti II pakopos pensijų kaupimo sutartį arba kur ją perkelti, kad gauti geresnes sąlygas.
Užbėgdamas piktiem komentuotojams už akių prisipažįstu, kad esu tiesiogiai susijęs su viena pensijų fondų valdymo bendrove ir visa tai ką rašysiu žemiau yra tik asmeniniai pastebėjimai ir viešai prieinama medžiaga.
Tikriausiai ir jūs neseniai gavote laiškus su ataskaitomis iš savo pensijų fondo valdytojo, mane nustebino SEB investicijų valdymo bendrovės išsiūstas laiškas. Jame akivaizdžiai pranešama, kaip puiki žinia, kad nuo šiol UAB SEB investicijų valdymas keičia PF (pensijų fondo) taisykles ir galės investuoti į savo ir į SEB įmonių grupės išleistas arba valdomas investicines priemones. Atrodo nekaltai? Laiško kopiją galite atsidaryti spustelėję čia. Ką gi iš tikro tai reiškia? Ogi tai, kad valdytojas gali investuoti į savo investicinius fondus, dar kartą paimti administracinį mokestį ir finansuoti pats save. Sakykim SEB'ui trūksta pinigų, taigi panaudojus šį mechanizmą galima finansuotis pačiam save, aišku labai abejotina ar pensijų fondo dalyviai - Jūs, norite remti šią bendrovę. Ypač kai galima rasti ir pelningesnių investicijų. Tokį patį mechanizmą jau seniau taiko ir Swedbank investicijų valdymas, tai akivaizdžiai atsispindi pateiktose ataskaitose, jas galite rasti čia. Mano žiniomis vienintelis valdytojas neinvestuojantis į savo fondus yra "MP Pension Funds Baltic", nenuostabu, nes tai specializuota bendrovė.
Antras dalykas apie kurį turite žinoti yra skaičiai ir žaidimas jais. Pelningumo suvestinėse visos kompanijos spindi kaip pačios geriausios ir pelningiausios, demonstruoja investicinio vieneto vertes per laikotarpį "x", kad būtų aiškiau dar palygina su lyginamuoju indeksu ir vuolia - mes geriausi! Mano galva, vienintelė verta dėmesio ataskaita yra realios grąžos analizė (IRR) kuria reguliariai pateikia Vertybinių Popierių Komisija. Šioje ataskaitoje matote (IRR stulpelis) kiek realiai paaugo jūsų fondas per metus, t.y. kiek padidėjo arba pamažėjo jūsų turtas procentais per metus. Kaip matome kažkodėl dauguma bendrovių turi gerokai mažesnes realias grąžas nei visur afišuojamą investicinio vieneto pokytį. Tai aiškiai pagrindžia tai kad didžiosios bendrovės investuoja į savo pačių investicinius įrankius, taiko didesnius administracinius atskaitymus bei du kart apmokestina už valdymą. Detaliau kalbant apie atskaitymus situaciją puikiai iliustruoja šis VŽ straipsnis, kuriame pateikiama VPK informacija. reikia pastebėti kad Parex fondai veiklos nevykdo, todėl ir atskaitymų nėra.
Taigi siūlau pasirūpinti savo II pakopos pensijų fondu kuo greičiau. Jei turite klausimų, kaip visada laukiu jūsų laiškų, kam įdomu galėsiu parodyti savo PF ataskaita :)

2010 m. vasario 7 d., sekmadienis

Ieškau bendraminčių

Pastaruoju metu vis mažiau ir mažiau laiko lieka prisėsti prie šio internetinio dienoraščio, nuosavas verslas "suryja" daugiau laiko ir energijos nei tikėjausi. Aišku nėra ko čia skųstis - esu laimingesnis nei kada nors ankščiau :)Viena tik bėda, kad užmestas lieka šis puslapis, taigi ieškau bendraminčių kas norėtų kartas nuo karto pasidalinti savo mintimis apie asmeninius finansus. Kartu juk galime pasiekti daugiau ir skaitytojams bus kur kas įdomiau.
Tikiuosi yra gausus būrys norinčių pasisakyti ir manofinansai.blogspot.com tuoj bus pilnas puikių straipsnių. Susidomėjote? Parašykite man į zilvinas.butkevicius@gmail.com

2009 m. rugpjūčio 25 d., antradienis

Geras projektas - www.manofinansai.lt


Sveiki,

Kadangi vis rašau finansų tema, nepralenkė manęs ir naujas projektas manofinansai.lt. Kiek pavydu, kad pasirinko tokį adresą, kaip ir mano dienoraščio, bet tiek jau to, svarbu misija musų vienoda. Esu jau ankščiau rašęs apie asmeninių finansų sekimo svetaines ir programas: "MoneyWatch" ir mint.com. Ši "Swedbank" svetainė tikrai puiki. Rekomenduoju apsilankyti ir pasinaudoti ten aprašytais patarimais.
Labai džiugu, kad Lietuvoje esantis bankas pradėjo atsakingai rūpintis ir gyventojų finansiniu švietimu, nes iki šiol tai buvo tamsus miškas.
Lauksime ką darys kiti bankai :)


p.s. ačiū Laurynui iš e-nuotraukos.lt už foto su pinigeliais.

2009 m. birželio 24 d., trečiadienis

Paskubėkite su II pakopos pensijų fondais


Sveiki,

Buvau visai primiršęs apie tai, kad naujos II pakopos pensijų kaupimo sutartys pasirašomos tik iki liepos 1 dienos, taigi noriu paraginti visus, kas dar nepasirašęs tokios sutarties, tai padaryti iki liepos 1 dienos. Tiems, kas nesidomėjo kas yra II pakopos pensijų fondas, derėtų paskaityti čia.

Jei nežinote kokią kompaniją pasirinkti ir kur geriausios sąlygos tokio tipo sutarčiai pasirašyti- kreipkitės, su malonumu padėsiu.

Geros ir vasariškos nuotaikos!

2009 m. birželio 4 d., ketvirtadienis

Miglė Simanavičiūtė- Jūsų konsultantas ir Įvaizdis

Sveiki,

Po Arno straipsnio atsirado daugiau norinčių parašyti į šį dienoraštį. Taigi pristatau savo draugės, marketingo ir e-komercijos specialistės Miglės straipsnį apie finansų konsultanto įvaizdį. Skanaus skaitymo!

Sveiki,

Jau žinote, kad finansus reikia planuoti. Tai nuolat girdite iš skirtingų konsultantų. Visi stengiasi su Jumis bendradarbiauti vienokiu ar kitokiu būdu, tik ar pastebėjote kad tikrai ne su visais malonu bendrauti Jums? Kas tai lemia? Kaip pasirinkti geriausiai Jums galintį padėti specialistą, su kuriuo galėtumėte bendrauti laisvai ir „neskausmingai“? Padėsiu Jums atsakyti į šiuos ir panašius klausimus, kadangi daug domiuosi įvaizdžio formavimu ir žinau, kad ne visada atkreipiame dėmesį į svarbias detales, kurios turi didelę reikšmę bendraujant su mus konsultuojančiais specialistais.

Taigi pasižiūrėkime ar Jūsų finansų planavimo konsultantas žino, kas yra įvaizdžio formavimas ir komunikacijos valdymas. Klausiate kam to reikia? Kalbame apie Jūsų finansų valdymą, ilgalaikį rimtą procesą, taigi manau pritarsite man kad labiau pasitikime konsultantu kuris ne tik duoda naudingus patarimus, bet ir domisi Jumis, Jus supančia ekonomine aplinka ir tuo, ar tinkamai ir profesionaliai bendrauja (stengiasi kad komunikacija su Jumis būtų kuo laisvesnė). Prieš pradedant nenuklyskime per toli mąstydami apie tai, kokį mūsų konsultantas apsirengęs švarką, kokią iš jo gauname vizitinę kortelę, į kokį biurą mus kviečia pasikalbėti ir t.t. Ir taip suprantame kad tai svarbu. Nukreipkime savo žvilgsnį ir į kitus dalykus.

Prisiminkite neseniai vykusį susitikimą su Jūsų konsultantu. Ir pagalvokite, koks jo įvaizdis liko Jūsų mintyse išėjus iš susitikimo? Ar įdėmiai Jūsų klausėsi? Ar nuoširdžiai stengėsi išsiaiškinti Jūsų situaciją? Ar padėjo priimti labiausiai Jūsų lūkesčius atitinkantį sprendimą? Turbūt šioje vietoje man sakysite kad juos darbovietėje visko išmoko. Taip, išmoko. Įgūdžių. O nuoširdumas ir atvirumas? Būtent. Renkamės tokį konsultantą, su kuriuo randame bendrą kalbą.

Situacija aiškėja. „Išnagrinėjote“ konsultantą susitikimo metu, nusprendėte kad su juo komunikacija bus pakankamai gera, visgi tarkime kad Jums kyla mažytė abejonė ar pasirinkti būtent jį. Ką galite padaryti? Galite pasinaudoti efektyvia ir nemokama komunikacijos valdymo priemone – paklausinėti kitų žmonių nuomonės apie Jūsų konsultantą. Ne ir dar kartą ne, aš nekalbu apie „nuomones“ iš jo nepažįstančių žmonių, kurie nuomones paprastai turi apie viską. Aš kalbu apie nuomones iš Jūsų pažįstamų, kurie su Jūsų konsultantu jau yra susidūrę. Patikėkite, geras konsultantas turės daug gerų atsiliepimų ir pažinos daug žmonių, nes apskritai mėgsta bendrauti.

Po susitikimo ir „pašniukštinėjimų“ jau susidarėte nuomonę apie konsultanto, su kuriuo bendravote, įvaizdį. Tarkime, kad priekaištų jam neturite. Gerai, neturite. O patį konsultantą ar vis dar turite? Ar komunikacija kokia nors forma tarp Jūsų dar vyksta? Taip, aš kalbu apie Jūsų komunikaciją jau po kurio laiko, kai pagrindinius klausimus aptarėte ir su konsultantu bendraujate rečiau. Ar šis „rečiau“ nevirsta „retai“? Ar į Jūsų klausimus reaguojama, jei taip, ar greitai? Galiu užtikrinti, kad yra specialistų, operatyviai ir su susirūpinimu reaguojančių į Jums iškylančius skubius ar nelabai klausimus.

Nepaminėjau dar vieno svarbaus įrankio kuriuo pati naudojuosi prieš eidama į susitikimą su naujai pažįstamu žmogumi – interneto. Žinau, kad internete informacijos dažnai ieškote ir Jūs. Komunikacija internete šiomis dienomis valdoma per daugybę kanalų, taigi Jūsų konsultantas taip pat kažkuriame iš jų turėtų būti. Šaunu, jei jį galite rasti net keliuose. Žinoma, būtų gerai, jei Jūsų konsultantas internete skirtinguose tinkluose būtų atpažįstamas kaip tas pats Jūsų konsultantas, o ne kaip skirtingi specialistai viename asmenyje. Na ir galų gale įdomiausia vieta internete – dienoraštis, kuriame su Jumis bendraujama. Nuolat ir informatyviai. Ši komunikacija nieko nekainuoja, o tai reiškia, kad konsultantas, besidomintis Jūsų problemomis ir internete, tikrai mėgsta savo darbą ir todėl jo noras padėti Jums yra dar didesnis.

Taigi manau sutinkate, kad svarbus ne tik Jūsų įvaizdis, bet ir specialisto, besirūpinančio Jūsų pinigais, įvaizdis. Aptarėme „stambesnius“ akcentus, apie kuriuos galima ir reikia kalbėti plačiau.

Sėkmės !

Miglė Simanavičiūtė

2009 m. vasario 26 d., ketvirtadienis

Pagrindinės asmeninių finansų planavimo taisyklės.


Asmeninių finansų valdymo tikslas – visada turėti pakankamai pinigų: šiuo metu, netolimoje ir tolimesnėje ateityje. Iš esmės asmeninių finansų valdymas yra paremtas tais pačiais principais kaip ir įmonės finansų valdymas. Svarbiausias sėkmės veiksnys – sistemingai siekti užsibrėžtų tikslų. Tai gali pavykti laikantis 5 toliau aprašytų žingsnių:

1. Biudžeto sudarymas ir išlaidų kontrolė

Pirmasis žingsnis – detaliai susirašyti savo mėnesines pajamas bei išlaidas, peržiūrėti, kam daugiausia skiriate pinigų, galbūt galite mažiau pinigų skirti vartojimui, o daugiau investuoti. Labai svarbu kontroliuoti išlaidas. Turėtumėte siekti, kad: pajamos visada viršytų išlaidas; dalį pinigų galėtumėte skirti investavimui; galėtumėte apsidrausti nuo galimų nelaimių; neįklimptumėte į skolas, t.y. turėtumėte tik tiek skolų, kiek galite grąžinti labai nesuvaržydami savo vartojimo.

2. Investavimo tikslas

Antrasis žingsnis – nusistatyti laisvų lėšų investavimo tikslą. Tikslai gali būti įvairūs: apsidrausti nuo galimų nelaimių, sukaupti lėšų senatvei ar tiesiog galėti periodiškai susimokėti už tam tikrą paslaugą. Nuo pasirinktų tikslų priklauso ir investavimo būdas: pirmaisiais dviem atvejais savo sukauptą lėšų sumą galėtumėte nuolat reinvestuoti (t.y. jei per mėnesį iš investicijų uždirbote 100 Lt, tai juos vėl galite skirti investavimui ir taip uždirbti dar daugiau), o antruoju atveju – tiesiog užsitikrintumėte papildomų nuolatinių pajamų šaltinį. Svarbu nepamiršti, kad, kas mėnesį investuojant net ir po mažą pinigų sumą, per tam tikrą laiką galima sukaupti gana nemažai.

Finansinė sėkmė – tai ilgalaikių finansinių tikslų įgyvendinimas. Tie tikslai gali būti:

  • kapitalo kaupimas senatvei;
  • pajamų ir turto didinimas;
  • išlaidų valdymas;
  • gyvenimo kokybės kėlimas;
  • finansinio saugumo užsitikrinimas.

Viso to galima pasiekti kaupiant pinigus ir investuojant.

3. Investavimo laikotarpis, rizika ir pelningumas

Pasirinkus investavimo tikslus, reikia numatyti priemones jiems pasiekti. Šiuo atveju vadovautis artimųjų ar draugų patarimais nėra pats geriausias būdas, nes, kas tinka jūsų draugams ar artimiesiems, nebūtinai gali tikti jums, o pinigai yra jūsų. Svarbiausia apsispręsti: kokiam laikotarpiui investuosite; koks jums priimtinas rizikos lygis; kokio norite pelno. Nuo atsakymo į šiuos klausimus priklauso investavimo priemonių (akcijos, obligacijos, investiciniai fondai, indėliai ir kt.) pasirinkimas.

4. Investavimo priemonių pasirinkimas

Žinodami, kiek lėšų galite investuoti, kokių tikslų siekiate, kokiam laikotarpiui nutarėte investuoti, apsisprendę dėl priimtino rizikos lygio ir norimo pasiekti pelno, galite tinkamai pasirinkti investavimo priemones. Svarbiausia nepamiršti, kad didesnis pelnas reiškia ir didesnę riziką, be to, į kai kurias priemones apsimoka investuoti tik ilgam laikotarpiui. Norėdami pasiekti užsibrėžtus finansinius tikslus, turėtumėte derinti įvairias investavimo priemones. Taip jūs susikurtumėte investicinį portfelį (pvz.: 60% lėšų investuotumėte į investicinius fondus, 20 % investuotumėte į indėlius ir 20% investuotumėte į akcijas), kuris padėtų išvengti galimų didelių nuostolių, t.y. jei pasirinkate tik vieną investavimo priemonę, ji gali net ir nuvertėti, o jei turėtumėte, tarkim, keturias, tai vienai net ir nuvertėjus, trys liktų pelningos (toks lėšų paskirstymas dar vadinamas diversifikacija). Renkantis investavimo priemones, reikia atsižvelgti ir į įvairias mokesčių lengvatas.

5. Nuolatinė priežiūra

Siekiant užsibrėžtų finansinių tikslų, pirmieji keturi žingsniai yra būtini. Tačiau vien jų nepakanka – ženkite ir penktąjį, t.y. nuolat tikrinkite, kaip jums sekasi investuoti. Turėtumėte reguliariai domėtis, kiek pelno jums jau atnešė investicijos, ar nepadidėjo (nesumažėjo) investavimo rizika. Nevertėtų kliautis gandais, draugų ar pažįstamų nuomonėmis, svarbiausia, ką jūs manote, ar tikite, kad pavyks pasiekti užsibrėžtą tikslą. Prižiūrėdami savo investicijas, sprendimus turite daryti patys prieš tai labai gerai pasvėrę, ar tikrai verta ką nors keisti. Nepatartina bėgioti nuo vienos strategijos prie kitos, nuo vienų priemonių prie kitų – taip tik patirsite nuostolių. Nemažiau svarbu sustoti ir viską apgalvoti iš naujo, kai jau pasiekėte užsibrėžtą tikslą – gali būti, kad pasikeitė tiek jums priimtinos rizikos lygis, tiek kiti veiksniai ir ankstesnės investavimo priemonės gali jums jau nebetikti.

Išvados:

  • Užsibrėžkite tikslus ir sistemingai jų siekite.
  • Nuolat tikrinkite, kaip jums sekasi.
  • Sprendimus priimkite patys.
  • Pasiekę numatytus tikslus, viską įvertinkite iš naujo.
  • Pravartu prisiminti, kad:
Būtina turėti:
  1. Einamąją sąskaitą;
  2. Neliečiamas rezervas, suma "juodai" dienai;
  3. Gyvybės draudimą;
Patartina:
  1. Taupomąjį indėlį;
  2. Pensijų fondą;
  3. Investicinį fondą;
Besidomintiems investavimu ir turintiems tam žinių:
  1. Vertybiniai popieriai;
  2. Obligacijos;
  3. Akcijos;
  4. Alternatyviosios investicijos ir t.t.
Parengta pagal: www.vpk.lt

2009 m. vasario 23 d., pirmadienis

Išnaudokite mokesčių lengvatas.


Ne paslaptis, kad naujoji valdžia įnešė galybės pasikeitimų (vertinti gerų ar blogų neapsiimu). Taigi protinga yra išnaudoti susidariusią padėtį. Visi puikiai supranta, kad SODROS biudžetas, švelniai tariant, yra skylėtas. Jei teisingai prisimenu duomenis vien šiemet susidarė 200 000 000 Lt deficitas. Gražu. Jei prieš metus ar du galėjau sakyti klientams, kad tikėtina pensija jiems bus 600-1400 Lt, tai dabar bijau ir spėti ar bent 500 Lt gausime. Ir klausimas kokia tai bus vertė po 20 ar daugiau metų? Ko jums reikėtų atsisakyti, kad galėtumėte gyventi iš 500 Lt? Visko? Gyvenimo? Baisu. Baisu ir todėl, kad nors ir daugelis supranta šia opią problemą, tačiau nieko nedaro, kad ją išspręstų. Šiandien trumpai apie tai kaip spręsti šią situaciją ir dar pasinaudoti valstybės parama.

Taigi, visi žino, kad kaupti kapitalą ateičiai reikia. Ir tikiu, kad jūs jau tai darote. Klystu? :) Pagal naujus GPM įstatymo pasikeitimus, piliečiai kaupiantys pinigus savo ateičiai gali pasinaudoti mokesčių lengvata. Mokesčių lengvata taikoma ilgalaikiams kaupimams, kada pinigai yra išlaikomi iki 55 metų amžiaus. Tada jums kasmet deklaruojant pajamas grįžta 15 % GPM, taip pat termino gale nebetaikomas 15 % apmokestinimas. Taigi tiesiog kasmetus valstybė jums padovanoja 15 % pelningumą. Tarkim inešate 4000 Lt per metus ilagalaikiam kaupimui, ir tai darote 25 metus, sukaupsite 100 000 Lt (be pelno) o pagal mokesčių lengvatą grįžta 15 000 Lt. Akivaizdu, kad verta pasinaudoti.

Jeigu nežinote ar galite pasinaudoti mokesčių lengvata (reikia turėti pakankamas "baltas" pajamas) ar nežinote kokį finansinį įrankį pasirinkti kaupimui, laukiu jūsų laiškų, padėsiu pasirinkti tinkamą jums variantą.

Taip pat nepamirškite registruotis naujienlaiškiui. Kaip visada mano paštas atviras jūsų mintims ir pasiūlymams.

Sėkmės!

2009 m. vasario 18 d., trečiadienis

Finansų planavimas: Planuokite savo atostogas ir keliones.


Jau kuris laikas netikėtai susitinku su asmeninių kelionių "planuotoja" Gabriele iš www.travelplan.lt vis pasikalbam apie keliones, apie tai kokias šalis aplankyti vertėtų (p.s. Gabrielė minėjo, kad į Indiją dabar nerealiu pasiūlymų žino) ir kilo mintis parašyti apie tai, kaip efektyviau sukaupti pinigų kelionėms. Toliau pateiksiu trumpą susirašinėjimą su Gabriele:

Žilvinas:

Kaip tu galvoji, keliones planuoti reikėtų labai anksti? T.y. jas užsisakinėti iš anksto ar geriau laukti paskutines minutės pasiūlymo? Čia finansinių požiūriu kaip geriau butu?
Gal turi dar kokiu pastebėjimų apie keliones ir išlaidas su jomis?

Gabrielė:

Mano patirtis rodo, kad jei turi konkrečius planus, kur atostogauti - būtinai planuokis iš anksto. Aviabilietus galima nusipirkti, kad ir prieš pusę metų. Be abejo, kartais sutampa, kad per visokias aviakompanijų akcijas randi pigius bilietus ir po 1 ar 2 mėnesių, kartais tokios akcijos netgi pakeičia ir atostogų planus. Dažniausiai tokios akcijos vyksta prieš vasaros ir žiemos tvarkaraščių atnaujinimus (sausio-vasario ir rugsėjo-spalio mėnesiais). Jei konkrečių planų nėra, arba tie planai apsiriboja grynai poilsinėmis kelionėmis - galima laukti ir paskutinės minutės. Pavyzdžiui, praeitą rudenį planavome savaitei nulėkti į Kiprą, tad laukėme ir pirkome tik prieš savaitę. Deja, Lietuvoje nelabai yra iš ko rinktis - Turkija, Egiptas... Jei jau ryžtiesi "aklai" paskutinei minutei - verta skristi, pavyzdžiui, į Frankfurtą ir ten gaudyti gerus pasiūlymus. Bet vėlgi - tai tinka poilsinėms kelionėms, o jei nori pavažinėti po šalį (nekalbu apie dienos išvykas iš viešbučio) - geriau planuoti iš anksto.
O pagrindinis patarimas kaip sutaupyti - keliauti savarankiškai. Kai pasižiūri kelionių agentūrų kainas (pvz. Novaturo tolimosios kelionės http://www.novaturas.lt/tolimieji-krastai?utm_medium=email&utm_campaign=newsletter2009-02-11&utm_source=link15), net baisu darosi :) Elementarus pavyzdys, Peru 14 dienų kainuoja 12 000 lt (neskaitant asmeninių išlaidų ir oro uosto mokesčių), man 21 diena kainavo apie 7000 lt, įskaitant pilną kuprinę suvenyrų. Jei nesiryžtama keliauti "be priežiūros", tada siūlyčiau rinktis bent jau vietinius kelionių operatorius, pvz. keliaujant po Indiją taip galima sutaupyti vos ne pusę kelionės kainos.
tai tiek - gal apie visokias planavimo 'plonybes' kaip viešbučių ar auto nuoma nereikia :)

Išvada: keliones planuokite iš anksto. Geriausia jeigu atsidarytumėte atskirą sąskaitą banke skirta kelionėms, esu jau apie tai rašęs kiek anksčiau. Ten periodiškai (kas mėnesį) atidėkite sau priimtiną sumą kuria norite skirti pramogoms ar kelionėms. Turėdami atskirą biudžetą kelionėms galėsite jas susiplanuoti iš anksto ir dar sutaupyti.

Kaip visada laukiu Jūsų laiškų su komentarais ar pastebėjimais. Iki.

2009 m. sausio 14 d., trečiadienis

Neimkite vartojamųjų paskolų.

Manau sutiksite, kad vienas iš finansinės padeties rodiklių yra įsiskolinimai. Akivaizdu, kad turint įsiskolinimų ar finansinių įsipareigojimų nesijaučiame gerai ar saugiai. Visgi turėti skolų daugeliui žmonių šiandien visai įprasta. Vokietijoje trys iš keturių namų ūkių turi vartojimo skolų. Kodėl gi ne? Kas norėtų nugyventi gyvenimą būdamas šykštuoliu?
Žinoma, skola nelygu skoloms. Kai perki namą, gaunamos banke paskolos dydis atitinka pastato vertę. Čia galioja savi įstatymai. Be to, jūs galite gauti pinigų sau arba savo firmai. Mano nuomone, labai pavojinga imti vartojimo paskolas. Baldai, automobilis, atostogos, muzikiniai centrai, televizorius, skalbimo mašina – tai tik keletas įprastų priežasčių, dėl kurių įklimpstama į vartojimo skolas. Daug jaunų žmonių mano, kad jiems būtinai reikia visų naujų baldų būtent tą dieną, kai jie persikelia gyventi į naują butą. Skubu jums kuo greičiau patarti: neimkite vartojimo paskolų! Prisiminkite: „Tai, ko mes norime, nėra lygu tam, ko mums reikia“.
Kodėl neturėtumėte turėti vartojimo skolų?

1. Galime ieškoti ilgalaikio arba trumpalaikio sprendimo.
2. Kas ima kreditus, siekdamas pagerinti šiandieninį „savo“ gerbūvį, tas praranda motyvaciją.
3. Kyla klausimai: „Kam aš dirbu? Kodėl kiti turi daugiau nei aš; gal jie protingesni ir talentingesni?“
4. Jūs jau dabar išnaudojote atlygį už būsimus darbus.
5. Kiekvienas „žino“ ar bent jau numano, kad vartojimo skolos yra negerai. Tie, kas elgiasi prieš savo valią, praranda sąmoningumą.
6. Jei mes ko nors ir galime tikėtis, tai tik netikėtų aplinkybių.

Ar turite vartojimo paskolų? Jei ne, tai šaunu! Stenkitės, kad ir toliau jų neatsirastų!

Parengta pagal: BodoSchafer.lt

2009 m. sausio 7 d., trečiadienis

Visada su savimi nešiokitės bent 1000-5000 litų.

Kiek grynųjų pinigų dabar turite kišenėje? Kodėl būtent tokią sumą? Kodėl ne daugiau? Kodėl nemažiau? Ar nešiojatės bent 2000 Lt? Dažniausi atsakymai kodėl žmonės to nedaro yra tokie:

•Aš bijau tuos 2000 Lt pamesti.
•Man neramu, nes galiu tuos pinigus išleisti.
•Juos iš manęs gali pavogti.
•Jausčiausi nejaukiai.
•Tiek aš net neturiu.

Kokią žinią šie žmonės perduoda savo pasąmonei? Jie bijo. Jie jaučiasi negerai. Jie savimi nepasitiki. Ir tai turint tik 2000 Lt. Kaip jie jaustųsi turėdami didesnę pinigų sumą? Geriausias pasirengimas būti turtingam, yra išmokti puikiai jaustis turint pinigų. Visada nešiokitės keletą tūkstančių litų. Nepadėkite jų prie kitų pinigų. Jų niekada neišleiskite. Tai jūsų nejudinama atsarga. Kaip svarmenys treniruoja raumenis, taip banknotas „treniruoja“ pasąmonę ir padeda ugdyti gerovės sąmonę (jei tai jau darote pasiimkite dar daugiau pinigų). Jūs nesutiksite beveik nė vieno turtingo žmogaus, kuris neturėtų bent 2000 Lt atsargos. Šie žmonės įprato taip elgtis kur kas anksčiau negu tapo turtingi.
Visuomet nešiokitės bent 2000 Lt:

•Jūs jausitės turtingas. Išmoksite puikiai jaustis turėdamas pinigų.
•Jūs įprasite turėti pinigų.
•Jūs išmoksite pasitikėti savimi, kai reikės svarstyti piniginius klausimus.
•Nebijosite, kad galite pinigus pamesti arba iš jūsų gali juos pavogti.
•Jūs esate pasiruošęs nelaimės atvejui ir visuomet turite užtektinai pinigų užstatui, jei norėtumėte ką nors pirkti palankia kaina.
•Jūs ugdotės drausmę.
•Jūsų pasąmonė padės jums gauti daugiau pinigų, nes ji „mato“, kad pinigai jums teikia džiaugsmo.

parengta pagal: BodoSchafer.lt

2008 m. rugpjūčio 21 d., ketvirtadienis

Žinau, kad Jums nereikia gyvybės draudimo, bet...

"Man nereikia gyvybės draudimo!!!" būtent tokiais žodžiais dažniausiai žmonės atsako į klausimą: "Ar turite (reikia) gyvybės draudimą?". O kodėl gi taip yra? Konsultuojant finansų klausimais visada aptariu ir gyvybės draudimo klausimus, tad dažnai tenka išgirsti nekokią nuomonę apie šį finansinį įrankį, taigi, nusprendžiau panagrinėti, kodėl taip yra. Mano galva, pagrindinė priežastis, kodėl žmonės kratosi gyvybės draudimo, yra tai, kad jie nežino tiksliai, kas tai yra. Antra svarbi priežastis gali būti tarybų sąjungos žlugimas ir daugybė neišmokėtų pinigų. Trečioji konsultantų (bandžiusių pasiūlyti gyvybės draudimą) nekompetetingumas.
Kadangi informacijos trūkumo priežastis svarbiausia, trumpai apibūdinsiu, kas yra gyvybės draudimas. Gyvybės draudimas, tai finansinis įrankis, kuris padeda saugiai susikaupti kapitalą, kurį naudosite kai nebedirbsite (pensija, nedarbingumas). Pinigai dirbs Jums, gausite ir pelną. Taip pat finansiškai gelbsti esant smarkiems susižalojimams, ligoms ar net mirčiai (išmokos). Pastaruoju atveju pinigai reikalingi ne Jums, o Jūsų šeimai. Kad ir kokia tai didelė moralinė nelaimė, šeimos finansinė padėtis vis dėlto pablogėja. Trumpai, gyvybės draudimas- tai puikus būdas pasirūpinti savo ir savo šeimos saugesne, stabilesne ir geresne finansine ateitimi. Tai visgi "O gal reikia?!". Užsienio valstybėse jau senokai visi suprato, kad gyvybės draudimas yra būtinas, todėl lengva matyti skirtumus tarp Lietuvos pensininkų ir užsienio. Kyla klausimas kuriuo norite būti Jūs? Esu tikras, kad tuo užsieniečiu, tad tvirtai tikiu, jog pasirūpinsite tuo jau šiandien.
Reikia nepamiršti, kad egzistuoja daugybė gyvybės draudimo rūšių: kaupiamasis, investicinis, su apsaugomis nuo kritinių ligų ir be jų, skirtingos draudimo (apsaugų) ir kaupimo (investicinės) sumos, skirtingi administraciniai mokesčiai, įvairios investicinės rizikos, platus pinigų išmokėjimo būdų pasirinkimas pasibaigus terminui, nedraudiminių įvykių sąrašai, rizikos vertinimo lentelės ir dar daugybė svarbių smulkmenų kurias aptarsiu kitame straipsnelyje. Norėdami tiksliau išsiaiškinti sau tinkamą variantą susisiekite su manimi jau šiandien ir aš papasakosiu, kaip tai padaryti.

2008 m. rugpjūčio 12 d., antradienis

Ką mums duoda pinigai? Finansinis saugumas.

Visi supranta, kad pinigai, kad ir kaip tai banaliai skambėtų lemia nepaprastai daug ką. Sveikata- didžiausias mūsų turtas, remiasi į pinigus, nes vaistai, maisto papildai, sportas kainuoja. Šeima, draugai taip pat. Nebus puikių santykių ir geros savijautos, kai vos galą su galu suduri. Bet ne apie tai noriu šį kartą Jums papasakoti. Manau, pinigai mums suteikia du dalykus: saugumą ir laisvę.
Saugumą, kad vienoje ar kitoje nemalonioje situacijoje mes galėsim pasirūpinti savimi ir savo šeima, ir laisvę daryti tai, kas mums patinka, nes kapitalistinėje visuomenėje viskas turi savo kainą. Pradedant investuoti ir kurti savo ateitį visų pirma reikia atkreipti dėmesį į saugumą. Saugumas ir žmogaus poreikių piramidėje užima svarbiausią vietą. Kodėl gi tai taip svarbu? Dažnai apie saugumą nemastome. Aš taip pat, aišku gerai, kad dirbu su finansais, tai pasirūpinau savim. Va sekmadienį patyriau avariją, lūžo raktikaulis, du mėnesius jokio fizinio krūvio, darbingumo nėra. Nesmagi situacija. Tokiu atveju pinigai tikrai praverčia. Ir čia tik mažutė trauma palyginti su tuo, kas nutinka. Aišku, dalį pinigų tokiu atveju gauname iš SODROS, bet to dažniausiai neužtenka. Taigi, ar žinote, kaip reikėtu pasirūpinti savimi, kad tokioje nemalonioje situacijoje nejaustumėte finansinio diskomforto? Patarsiu. Visų pirma siūlyčiau turėti gyvybės draudimą, kuris padėtų esant labai sunkiems susižalojimams ar ligoms, tarkim invalidumui. Klausimas kyla- o kokio dydžio apsaugų reikėtų? Tai gan paprasta apskaičiuoti, reikėtų suskaičiuoti savo minimalius pragyvenimo kaštus,- sumą, be kurios nepragyventumėte, t.y. mokesčiai už būstą, maistas, rūbai, vaistai, transportas, komunikacijos, finansiniai įsipareigojimai. Man minimaliai pragyventi mėnesiui reikia 2300 Lt. Aišku, kiekvienam ši suma skirtinga. Man šių pinigų reikėtų bent penkeriems metams, kad spėčiau prisitaikyti prie pakitusių gyvenimo sąlygų. Suskaičiavus 2300 x 12 x 5 = 138 000 Lt. Tokia turėtų būti minimali Jūsų gyvybės draudimo suma. Taip pat rekomenduoju turėti tiesiog atsidėjus 3-6 mėnesių minimalaus pragyvenimo dydžio sumą (mano atveju tai yra: 6900 - 13800 Lt) banko sąskaitoje arba kituose likvidžiuose investiciniuose įrankiuose. Tik neišsigąskite gyvybės draudimo. Šiuo metu naudojantis valstybės teikiama mokesčių lengvata tai vienas pelningiausių investicinių įrankių. Pasirūpinkite savo finansiniu saugumu,- tai prailgins Jūsų gyvenimą trimis metais (statistiškai :) ) . Mano paštas visada atviras klausimams. Sėkmės.

2008 m. rugpjūčio 8 d., penktadienis

Paprastas ir veiksmingas finansų tvarkymo planas.

Konsultuojant asmeninių finansų valdymo tema dažnai tenka susidurti su tuo, kad planuojama tik "nuo algos iki algos" ir kas dar baisiau, net nežinia, kiek uždirbame (pajamos) ir kiek išleidžiame (išlaidos), ir koks yra asmeninis finansų balansas. Dar kraupesnė statistika Lietuvoje: kažką atsidedančių į savo ateitį žmonių Lietuvoje yra tik 13 % ir tai skaičiuojami tik dirbantys piliečiai, atmetant pensininkus, studentus ir vaikus. Taip pat glumina skaičiai, kiek mūsų šalyje žmonės skiria taupymui per metus. Jungtinėje karalystėje dirbantis žmogus atsideda vidutiniškai 2000 Eur ( apie 7000 Lt) per metus, Vokietijoje- 1400 Eur ( apie 4 800 Lt). Sakysite,- šių valstybių pragyvenimo lygis kur kas aukštesnis. Taip. Štai kaimynai lenkai atsideda 365 Eur (1260 Lt), o lietuviai? Lietuviai atsideda (investuoja, taupo) tik (o gal net) 166 Eur (572 Lt) ir tai vyksta per metus. Taigi- tobulėti dar yra kur. Taupyti, investuoti, kaupti kapitalą yra būtina, bet kaip tai daryti veiksmingai, paprastai, gal net žaismingai? Pateiksiu vieną labai paprastą planelį: tarkim, per mėnesį Jūs gaunate 3000 Lt, algos (pajamos) ir norint pragyventi išleidžiate 2500 Lt (išlaidos), dažniausia likusius 500 Lt taip pat randate kur sėkmingai "investuoti", naujas mobilus, suknelė, bateliai, ar dar kas patraukia akį gausiose lentynose, bet STOP- juk planuojate savo ateitį, taigi, 10 % savo pajamų (300 Lt) neišleiskite! Geriau juos atsidėkite ir naudą iš to gausite ilgą laiką. Taigi, kaip paskirstyti tuos 300 Lt? 60 %, t.y. 180 Lt dedame į saugumo kibirą (sąskaitą) likusius 40 % (120 Lt) - į investicinę sąskaitą. Akivaizdu, kad esamas kapitalas investicinėje sąskaitoje neš pelną, bet jis dar ne Jūsų, jis Jūsų- ateityje. Taigi, gaunamo pelno 1/3 dedame atgal (kad didėtų investicinė sąskaita, taip pat ir nešamas pelnas), kitą 1/3 dedame į saugumo kibirėlį. Taip jausimės labiau finansiškai saugūs jei kas nutiktų ar ateitų "juoda diena". O kur dėti likusią 1/3 pinigėlių? Taip, į džiaugsmo kibiriuką. Tai jau Jūsų, šiuos pinigus galite išleisti savo malonumams! Būtų labai smagu išgirsti Jūsų sėkmes (ir nesėkmes) tvarkant savo finansus. Jei kyla klausimų, kaip pradėti ir kokius investicinius įrankius pasirinkti, susisiekite su manimi. Sėkmės investuojant!!!