Pinigų Karta: Pensijos - mitai ir faktai

Tikriausiai informatyviausias naujos pensijų reformos paaiškinimas kokį tik esu radęs. Rekomenduoju pažiūrėti kiekvienam.

Kaip optimizuoti kaupimą vaikų studijoms?

Sveiki,
Šį kartą dalinuosi keletu optimizacijų, kurias galima taikyti kaupiant vaikų studijoms ir ateičiai. Video žemiau:

Pensijų sistemos reforma 2+2+2

Sveiki, tikriausiai jau daugelis susimąstėte, kas ta 2+2+2 pensijų sistema ir ką vertėtų pasirinkti? Dalinuosi trumpu ir labai aiškiu filmuku apie tai kokius pasirinkimus turime:


Beje, aš pats pasirinkau kaupti maksimaliai, manau, kad tai geriausias pasirinkimas iš visų pateiktų.

Pirkti būstą ar nuomotis, ką pasirinkti?

Laukiu jūsų komentarų, ką jūs manote apie tai?

Kas Jūsų laukia derybose su bankais dėl paskolos refinansavimo?

Pastaruoju metu vis dažniau būsto paskolas turinčių žmonių kalbose išgirstame žodį refinansavimas. Kodėl taip yra? Pradėkime nuo pradžių, 2006,2007 metais, kai Lietuvos ekonomika augo šuoliais, dažnas lietuvis tinkamai neįvertinęs savo finansinių galimybių ėmė būsto kreditus. Tuomet banko maržos buvo tikrai patrauklios: 0,6 – 1 %, o ir Litas atrodė stabili valiuta, tad paskolas daugelis ėmė Litais. Atėjus 2008 metų krizei ir prasidėjus kalboms apie Lito devalvaciją, VILIBOR šoktelėjo iki dangaus ir pasiekė net 10,55 proc, kas lėmė didžiules įmokas kredito gavėjui. Elementarus pavyzdys, paimta 200 000 Lt paskola 40 metų, kai VILIBOR 2% įmoka buvo apie 900 Lt,  o štai atėjus krizei ir VILIBOR išaugus, ta pati paskola ima skaudžiai draskyti piniginę. Įnešti į banką reikia arti 2000 Lt., o apie ilgalaikes kredito strategijas tuo metu dar niekas negalvojo. Vienintelė panacėja buvo -  Euras, tad žmonės bėgo į bankus keisti Litus į Eurus. Bankai jiems padėjo, tik su viena sąlyga – marža kilstelima dažnu atveju net keliais procentiniais punktais. Deja 3,5% ar didesnė marža  šiai dienai - brangus malonumas.  Tuomet atsiranda viena išeitis – derėtis su bankais, nepavykus to padaryti – refinansavimas (perėjimas į kitą banką).

Ar verta derėtis su banku? Atsakymas  - TAIP verta ir netgi būtina. Šiek tiek skaičių, jei turite aukščiau minėtą paskolą, ir Jūsų marža yra 3,5 %, Jūs permokate  apie 295 139 Lt. palūkanų. Susimažinę maržą iki 1,5 %, permokėsite – 201 221 Lt. palūkanų. Sutaupote  beveik 94 000 Lt.! Net 0,2 % skirtumas Jums gali sutaupyti apie 10 000 Lt.

Jei galima tiek daug sutaupyti, kodėl žmonės to nedaro? Atsakymas gana paprastas – baimė, žinių trūkumas. Dažnas galvoja, kad su bankais derėtis neįmanoma, o pasirašytoje sutartyje pakeisti nieko nebegalima, bet tai – mitas. Ar pastebėjote, kad  prieš pasirašant kredito sutartį Jūs tampate auksinis klientas,  deja, po sutarties pasirašymai dažnai tai pasikeičia. Taigi, jei apsispręsite derėtis dėl geresnių sąlygų banke, nusiteikite „švelniam“ pokalbiui.

Keletas patarimų tiems, kas vis dėlto pasiryžo eiti ir pasiderėti su banku:

• Pirma, tiksliai žinokite ko norite, kas yra VILOBOR ,EURIBOR,  marža.
• Antra, suskaičiuokite kiek permokate su esama palūkanų norma ir kiek permokėsite jei turėsite mažesnes palūkanas.
• Trečia, turėkite konkurentų pasiūlymus. Gaukite refinansavimo pasiūlymus iš kitų bankų, tai Jums padės derybos.
• Ketvirta, tiksliai žinokite kiek Jums kainuos išėjimas iš banko.
• Penkta, turėkite pasiruošę rezervinį pinigų fondą. Savo sąskaitoje turėkite bent 5 000 Lt, kad bankininkas matytų, jog  Jūs neturėsite finansinių problemų išeiti iš banko.

Trumpai tariant, reikia pasiruošti namų darbus ir tik tada eiti derėtis su bankininkais. Tiems, kas dar neturi kredito sutarčių ir nenori galvoti apie refinansavimą, patarčiau iš anksto susidėlioti savo finansų strategiją. Tai Jums padės išvengti daugelio galimų klaidų.

Kalėdos, ką darom su dovanom?

Kalėdos nuostabiausias ir stebuklingiausias laikas metuose. Klausimas, kodėl aš rudenį rašau apie jas? Juk dar ne laikas puošti eglutę ir pirkti dovanas. O gal laikas? Būtent apie šventines išlaidas ir noriu pasikalbėti.

Šventės, tenka pripažinti, dažnai yra ir nekuklios išlaidos, o ypač Kalėdos - dovanos, kelionės į svečius visa tai kainuoja. Dabar dar rugsėjis, ir iki švenčių, atrodo, liko dar daug daug laiko. Ar tikrai? Kiek dar algų gausite? Kai paskaičiuoji pinigus, visgi pasirodo šventės ne už kalnų, o dovanas pirkti teks. Noriu duoti vieną naudingą patarimą - dovanas pirkite jau dabar. Kodėl gi tai taip svarbu? Viskas labai paprasta - sutaupysite ne tik pinigų, bet ir laiko.
Labai gudru yra paskirti šventėms tam tikrą biudžetą ir būtent dabar tam tinkamiausias metas. Turite dar pakankamai laiko rasti tinkamas dovanas, atitinkančias biudžetą, taip pat nereikės desperatiškai blaškytis perpildytose parduotuvėse prieš pat šventes. Tiesiog žymiai ramiau lauksite švenčių ir svarbiausia finansiškai nebus sunkumų gruodį ir spalį, jei šias išlaidas išdalinsite nuo dabar.
Taigi, planuokite savo išlaidas šventėms ;) jei tingite rengti biudžetą bent jau pasistenkite dovanų ieškoti nuo dabar, pasinaudokite ir elektroninėmis parduotuvėmis.

Geras projektas - www.manofinansai.lt

Sveiki,

Kadangi vis rašau finansų tema, nepralenkė manęs ir naujas projektas manofinansai.lt. Kiek pavydu, kad pasirinko tokį adresą, kaip ir mano dienoraščio, bet tiek jau to, svarbu misija musų vienoda. Esu jau ankščiau rašęs apie asmeninių finansų sekimo svetaines ir programas: "MoneyWatch" ir mint.com. Ši "Swedbank" svetainė tikrai puiki. Rekomenduoju apsilankyti ir pasinaudoti ten aprašytais patarimais.
Labai džiugu, kad Lietuvoje esantis bankas pradėjo atsakingai rūpintis ir gyventojų finansiniu švietimu, nes iki šiol tai buvo tamsus miškas.
Lauksime ką darys kiti bankai :)


p.s. ačiū Laurynui iš e-nuotraukos.lt už foto su pinigeliais.

Spartus visuomenės senėjimas

Sveiki,

Siūlau paskaityti straipsnį "Delfyje" apie tai, kaip pasaulis sparčiai senėja. Tendencijos liūdnos, jei taip ir toliau SoDros išnykimas garantuotas. Iš tiesų situacija neapsakomai aštrėja kasdien, apkarpomos pensijos, mažinamos motinystės pašalpos ir t. t. visi šie faktai byloja apie didžiules SoDros biudžeto skyles, ekspertai vertina kad metų gale SoDrai trūks daugiau nei 2 milijardų litų. Juokas juokais, bet manau, kad būtent dabar yra tinkamiausias metas pradėti rūpintis savo finansine gerove asmeniškai.

Ar turite finansinių tikslų?

Sveiki,

Turiu gerų žinių: nuo šiol dienoraštyje rasite ir mano geriausio draugo Arno Markevičiaus straipsnius. Taip pat su Arnu dirbame prie naujo projekto susijusiu su finansų planavimų apie kurį papasakosime vėliau. Taigi pristatau šviežią Arno straipsnį. Gero skaitymo!

Ar turite finansinių tikslų?

Žinau, kad turite. Ir netgi žinau, kad jų siekiate. Nesvarbu, ar tai darote sąmoningai ar pasąmoningai. XXI a. gyvenimas yra neatsiejamas nuo pinigų (bent jau ne daug kas sugeba atsieti). Mes visi turime didesnių ar mažesnių, svarbesnių ar mažiau svarbių finansinių tikslų. Vieni galvoja, kaip užsidirbti pakankamai pinigų mokesčiams, kiti galvoja, kaip susikrauti milžiniškus turtus. Įdomiausia tai, kad šių tikslų svarba nepriklauso nuo jų dydžio. Kartais žmogui uždirbti šimtą litų gali būti svarbiau, nei kitam milijoną. Taigi, nepaisant šių tikslų dydžio, esminis dalykas - kaip Jūs siekiate šių tikslų? Ar planuojate savo finansus?

Vėlgi, žinau, kad planuojate. Ir vėlgi nesvarbu ar tai darote sąmoningai ar pasąmoningai. Tik šįkart noriu pateikti jums pavyzdį. Ar jums yra tekę vairuoti automobilį tamsoje per labai tirštą rūką ar smarkią liūtį? Net jei nėra tekę, galite įsivaizduoti... Įsivaizduokite, kad galite matyti tik automobilio kapoto priekį... Kaip atrodo Jūsų kelionė? Kiekviena kelionė turi tikslą (juk pati kelionė yra to tikslo siekimas). Taigi, kaip atrodo Jūsų kelionės tikslo siekimas? Yra kelios galimybės. Pirmoji – sustoti. Tai atitolina Jus nuo tikslo, tiesa? Antroji – sulėtinti greitį, kas taip pat sulėtina Jūsų kelionę. Trečioji – važiuoti įprastu greičiu. Taip padidinate tikimybe nuvažiuoti nuo kelio arba visai nepasiekti tikslo. Turbūt yra ir daugiau galimybių, bet viena yra aišku – rūkas, tamsa, liūtis nepadeda siekti kelionės tikslo.

Panašiai atrodo ir dažno iš mūsų finansinių tikslų siekimas. Ypač, jei jie yra ilgalaikiai. Ar įmanoma siekti kelių, keliolikos ar net keliasdešimties metų finansinių tikslų, jei matome (o dažniau tik nujaučiame) savo finansinę situaciją tik mėnesiui į priekį? Panašiai, kaip ir su automobilio kapoto priekiu, tiesa? Net jei turite kelių mėnesių piniginių planų, o (nu)matote savo situaciją tik kelioms savaitėms į priekį. Ir manau, kad šioje vietoje galite man paprieštarauti. Dažnas iš mūsų pasakys, kad (nu)mato savo finansinę situaciją toliau nei mėnesiui. Tačiau kiekvieną dieną bendraudamas su daugybe žmonių finansų klausimais pastebiu štai ką. Daugumą asmenų galima išmušti iš vėžių kokiu nors vienu paprastu klausimu. Pavyzdžiui, ar žinote, kiek vidutiniškai pinigų išleidžiate savo rūbams per mėnesį? Ar žinote, kiek vidutiniškai pinigų skiriate savo pramogoms per mėnesį? Kartais netgi klausimai, kiek pinigų išleidžiate maistui ar savo finansiniams įsipareigojimams, padeda suprasti, kad mes nestebime savo finansų. Ar galite įsivaizduoti sėkmingai veikiančios korporacijos vadovą, kuris nežino, kiek ši korporacija turi finansinių įsipareigojimų, ir kokias lėšas skiria jiems padengti per mėnesį? Juokinga, tiesa? Taip atrodo dažno iš mūsų finansinė tikrovė.

Taip atrodė ir mano situacija, kol to nesuvokiau. Buvau nustebęs, kiek daug galiu išsiaiškinti apie savo finansinius įpročius, kai pradėjau juos stebėti (dabar tam yra sukurta galybė asmeninių finansų programų). Kiek daug galiu sutaupyti, kiek daug galiu sau leisti ir kaip neapsakomai geriau aš jaučiuosi žinodamas ir galėdamas numatyti savo pinigų srautus! Jūs turėtumėte sekti savo pinigus kiekvieną dieną, žymėtis ir stebėti. Žinau, kad tai nėra lengva. Jūs privalote tapti savo mažų korporacijų vadovais, žinančiais kur keliauja kiekvienas uždirbamas centas. Bet tik tuo atveju, jei norite jaustis finansiškai saugūs! Informacijos, kaip paskirstyti savo finansinius srautus, taupyti ir planuoti pinigus ateičiai, laukite kituose straipsniuose. Kol kas pabandykite bent jau stebėti juos...

Nuoširdžiai,
Arnas Markevičius

Pagrindinės asmeninių finansų planavimo taisyklės.

Asmeninių finansų valdymo tikslas – visada turėti pakankamai pinigų: šiuo metu, netolimoje ir tolimesnėje ateityje. Iš esmės asmeninių finansų valdymas yra paremtas tais pačiais principais kaip ir įmonės finansų valdymas. Svarbiausias sėkmės veiksnys – sistemingai siekti užsibrėžtų tikslų. Tai gali pavykti laikantis 5 toliau aprašytų žingsnių:

1. Biudžeto sudarymas ir išlaidų kontrolė

Pirmasis žingsnis – detaliai susirašyti savo mėnesines pajamas bei išlaidas, peržiūrėti, kam daugiausia skiriate pinigų, galbūt galite mažiau pinigų skirti vartojimui, o daugiau investuoti. Labai svarbu kontroliuoti išlaidas. Turėtumėte siekti, kad: pajamos visada viršytų išlaidas; dalį pinigų galėtumėte skirti investavimui; galėtumėte apsidrausti nuo galimų nelaimių; neįklimptumėte į skolas, t.y. turėtumėte tik tiek skolų, kiek galite grąžinti labai nesuvaržydami savo vartojimo.

2. Investavimo tikslas

Antrasis žingsnis – nusistatyti laisvų lėšų investavimo tikslą. Tikslai gali būti įvairūs: apsidrausti nuo galimų nelaimių, sukaupti lėšų senatvei ar tiesiog galėti periodiškai susimokėti už tam tikrą paslaugą. Nuo pasirinktų tikslų priklauso ir investavimo būdas: pirmaisiais dviem atvejais savo sukauptą lėšų sumą galėtumėte nuolat reinvestuoti (t.y. jei per mėnesį iš investicijų uždirbote 100 Lt, tai juos vėl galite skirti investavimui ir taip uždirbti dar daugiau), o antruoju atveju – tiesiog užsitikrintumėte papildomų nuolatinių pajamų šaltinį. Svarbu nepamiršti, kad, kas mėnesį investuojant net ir po mažą pinigų sumą, per tam tikrą laiką galima sukaupti gana nemažai.

Finansinė sėkmė – tai ilgalaikių finansinių tikslų įgyvendinimas. Tie tikslai gali būti:

• kapitalo kaupimas senatvei;
• pajamų ir turto didinimas;
• išlaidų valdymas;
  
• gyvenimo kokybės kėlimas;
  
• finansinio saugumo užsitikrinimas.
  

Viso to galima pasiekti kaupiant pinigus ir investuojant.

3. Investavimo laikotarpis, rizika ir pelningumas

Pasirinkus investavimo tikslus, reikia numatyti priemones jiems pasiekti. Šiuo atveju vadovautis artimųjų ar draugų patarimais nėra pats geriausias būdas, nes, kas tinka jūsų draugams ar artimiesiems, nebūtinai gali tikti jums, o pinigai yra jūsų. Svarbiausia apsispręsti: kokiam laikotarpiui investuosite; koks jums priimtinas rizikos lygis; kokio norite pelno. Nuo atsakymo į šiuos klausimus priklauso investavimo priemonių (akcijos, obligacijos, investiciniai fondai, indėliai ir kt.) pasirinkimas.

4. Investavimo priemonių pasirinkimas

Žinodami, kiek lėšų galite investuoti, kokių tikslų siekiate, kokiam laikotarpiui nutarėte investuoti, apsisprendę dėl priimtino rizikos lygio ir norimo pasiekti pelno, galite tinkamai pasirinkti investavimo priemones. Svarbiausia nepamiršti, kad didesnis pelnas reiškia ir didesnę riziką, be to, į kai kurias priemones apsimoka investuoti tik ilgam laikotarpiui. Norėdami pasiekti užsibrėžtus finansinius tikslus, turėtumėte derinti įvairias investavimo priemones. Taip jūs susikurtumėte investicinį portfelį (pvz.: 60% lėšų investuotumėte į investicinius fondus, 20 % investuotumėte į indėlius ir 20% investuotumėte į akcijas), kuris padėtų išvengti galimų didelių nuostolių, t.y. jei pasirinkate tik vieną investavimo priemonę, ji gali net ir nuvertėti, o jei turėtumėte, tarkim, keturias, tai vienai net ir nuvertėjus, trys liktų pelningos (toks lėšų paskirstymas dar vadinamas diversifikacija). Renkantis investavimo priemones, reikia atsižvelgti ir į įvairias mokesčių lengvatas.

5. Nuolatinė priežiūra

Siekiant užsibrėžtų finansinių tikslų, pirmieji keturi žingsniai yra būtini. Tačiau vien jų nepakanka – ženkite ir penktąjį, t.y. nuolat tikrinkite, kaip jums sekasi investuoti. Turėtumėte reguliariai domėtis, kiek pelno jums jau atnešė investicijos, ar nepadidėjo (nesumažėjo) investavimo rizika. Nevertėtų kliautis gandais, draugų ar pažįstamų nuomonėmis, svarbiausia, ką jūs manote, ar tikite, kad pavyks pasiekti užsibrėžtą tikslą. Prižiūrėdami savo investicijas, sprendimus turite daryti patys prieš tai labai gerai pasvėrę, ar tikrai verta ką nors keisti. Nepatartina bėgioti nuo vienos strategijos prie kitos, nuo vienų priemonių prie kitų – taip tik patirsite nuostolių. Nemažiau svarbu sustoti ir viską apgalvoti iš naujo, kai jau pasiekėte užsibrėžtą tikslą – gali būti, kad pasikeitė tiek jums priimtinos rizikos lygis, tiek kiti veiksniai ir ankstesnės investavimo priemonės gali jums jau nebetikti.

Išvados:

• Užsibrėžkite tikslus ir sistemingai jų siekite.
• Nuolat tikrinkite, kaip jums sekasi.
• Sprendimus priimkite patys.
• Pasiekę numatytus tikslus, viską įvertinkite iš naujo.
• Pravartu prisiminti, kad:

Būtina turėti:

1. Einamąją sąskaitą;
2. Neliečiamas rezervas, suma "juodai" dienai;
3. Gyvybės draudimą;

Patartina:

1. Taupomąjį indėlį;
2. Pensijų fondą;
3. Investicinį fondą;

Besidomintiems investavimu ir turintiems tam žinių:

1. Vertybiniai popieriai;
2. Obligacijos;
3. Akcijos;
4. Alternatyviosios investicijos ir t.t.

Parengta pagal: www.vpk.lt

Finansų planavimas: Planuokite savo atostogas ir keliones.

Jau kuris laikas netikėtai susitinku su asmeninių kelionių "planuotoja" Gabriele iš www.travelplan.lt vis pasikalbam apie keliones, apie tai kokias šalis aplankyti vertėtų (p.s. Gabrielė minėjo, kad į Indiją dabar nerealiu pasiūlymų žino) ir kilo mintis parašyti apie tai, kaip efektyviau sukaupti pinigų kelionėms. Toliau pateiksiu trumpą susirašinėjimą su Gabriele:

Žilvinas:

Kaip tu galvoji, keliones planuoti reikėtų labai anksti? T.y. jas užsisakinėti iš anksto ar geriau laukti paskutines minutės pasiūlymo? Čia finansinių požiūriu kaip geriau butu?
Gal turi dar kokiu pastebėjimų apie keliones ir išlaidas su jomis?

Gabrielė:

Mano patirtis rodo, kad jei turi konkrečius planus, kur atostogauti - būtinai planuokis iš anksto. Aviabilietus galima nusipirkti, kad ir prieš pusę metų. Be abejo, kartais sutampa, kad per visokias aviakompanijų akcijas randi pigius bilietus ir po 1 ar 2 mėnesių, kartais tokios akcijos netgi pakeičia ir atostogų planus. Dažniausiai tokios akcijos vyksta prieš vasaros ir žiemos tvarkaraščių atnaujinimus (sausio-vasario ir rugsėjo-spalio mėnesiais). Jei konkrečių planų nėra, arba tie planai apsiriboja grynai poilsinėmis kelionėmis - galima laukti ir paskutinės minutės. Pavyzdžiui, praeitą rudenį planavome savaitei nulėkti į Kiprą, tad laukėme ir pirkome tik prieš savaitę. Deja, Lietuvoje nelabai yra iš ko rinktis - Turkija, Egiptas... Jei jau ryžtiesi "aklai" paskutinei minutei - verta skristi, pavyzdžiui, į Frankfurtą ir ten gaudyti gerus pasiūlymus. Bet vėlgi - tai tinka poilsinėms kelionėms, o jei nori pavažinėti po šalį (nekalbu apie dienos išvykas iš viešbučio) - geriau planuoti iš anksto.

O pagrindinis patarimas kaip sutaupyti - keliauti savarankiškai. Kai pasižiūri kelionių agentūrų kainas (pvz. Novaturo tolimosios kelionės http://www.novaturas.lt/tolimieji-krastai?utm_medium=email&utm_campaign=newsletter2009-02-11&utm_source=link15), net baisu darosi :) Elementarus pavyzdys, Peru 14 dienų kainuoja 12 000 lt (neskaitant asmeninių išlaidų ir oro uosto mokesčių), man 21 diena kainavo apie 7000 lt, įskaitant pilną kuprinę suvenyrų. Jei nesiryžtama keliauti "be priežiūros", tada siūlyčiau rinktis bent jau vietinius kelionių operatorius, pvz. keliaujant po Indiją taip galima sutaupyti vos ne pusę kelionės kainos.

tai tiek - gal apie visokias planavimo 'plonybes' kaip viešbučių ar auto nuoma nereikia :)

Išvada: keliones planuokite iš anksto. Geriausia jeigu atsidarytumėte atskirą sąskaitą banke skirta kelionėms, esu jau apie tai rašęs kiek anksčiau. Ten periodiškai (kas mėnesį) atidėkite sau priimtiną sumą kuria norite skirti pramogoms ar kelionėms. Turėdami atskirą biudžetą kelionėms galėsite jas susiplanuoti iš anksto ir dar sutaupyti.

Kaip visada laukiu Jūsų laiškų su komentarais ar pastebėjimais. Iki.

Susikurkite "Džiaugsmo" sąskaitą.

Ar mėgstate leisti pinigus savo malonumui? Manau, dauguma atsakys taip. Paprasta tiesa, žmogus viską daro dėl dviejų dalykų - kad išvengtų skausmo, arba kad patirtų malonumą. Šiandien noriu papasakot kiek plačiau apie džiaugsmą ir malonumą. Anksčiau rašiau, kad reikia atsidėti bent 10 procentų nuo savo pajamų taupymui. Taip pat svarbu atidėti bent 10 procentų nuo gaunamų pajamų savo malonumams. Kodėl gi tai taip svarbu? Labai paprasta, ar esate kokį daiktą paėmę lizingu? Dauguma atsakys "Taip", dažnu atveju tai buvo kompiuteris, kelionė, mikrobangų krosnelė, šaldytuvas, mobilusis telefonas ar dar koks daiktelis, nekalbėsiu tik apie paskolą būstui. Ir savaime suprantama susimokėjote bankui keletą šimtų, o gal net tūkstančių litų vien tam, kad patenkintumėte savininkiškumo jausmą.

Atvirai atsakykite sau, ar ateityje norėsite keliauti, nusipirkti naują kompiuterį, automobilį, motociklą? Atsakymas, manau, aiškus. Taigi ar nevertėtų pradėti kaupti kapitalą šiems malonumams? Visgi ateityje pirksite malonius sau daiktus. Tik vienas didelis skirtumas renkantis tarp taupymo ir lizingo, taupydami Jūs papildomai uždirbsite palūkanų ir galėsite daugiau išleisti malonumams, o imdami lizingu sumokėsite bankui, lizingo bendrovei.

Norėdami išvengti "mokėjimo" bankui, atsidarykite atskirą sąskaitą savo malonumams ir dėkite ten bent 10 procentų nuo visų savo pajamų.


Kokią naudą gausite turėdami "Džiaugsmo" sąskaitą:

• Lengviau planuosite savo atostogas, keliones;
• Išvengsite pirkimo lizingu ir paskolų;
• Uždirbsite palūkanų;
• Galėsite objektyviai priimti sprendimą dėl neprioritetinių daiktų pirkimo;
• Efektyviau valdysite savo pinigus;
• Ugdysite valią.

Jeigu kyla klausimų, ar tiesiog norite pasidalinti savo džiaugsmais bei rūpesčiais, kaip ir visada mano paštas atviras Jūsų pamąstymams. Taip pat registruokitės naujienlaiškiui ir naujienas gausite el. paštu. Tai galite padaryti RSS formatu, arba tiesiog parašykite man laiškelį.

Sėkmės!

p.s. esu nepaprastai dėkingas Vilmai už dienoraščio redagavimą. Ačiū :)

"Dirbti! Pirkti! Mirti!"

Anądien užsukau į kanceliarinių prekių parduotuvę nusipirkti šratinuko, prie kasos akį patraukė ženkliukas su šiais žodžiais: "Dirbti! Pirkti! Mirti!". Galvoju, kaip taikliai šie trys žodžiai apibūdina esamą daugumos gyventojų padėtį. Žmonės dirba 168 ir daugiau valandų per mėnesį tam, kad veliau kelias minutes galėtų patenkinti savo norą pirkti, norą atsikratyti pinigų. Dažnas žmogus tiesiog laukia momento kada galės savo pinigus atiduoti kažkam kitam, iškeisti į prekes ar paslaugas, malonumus. Dažnai jei norimas daiktas kainuoja brangiau nei turime kišenėj pinigų, paimame paskolą (lizingas). Tada ne tik atiduodam pinigus, bet už tai, ką perkam dar ir susimokam paskolos davėjui. Aišku, galima teisintis, kad tai neatidėliotino būtinumo prekė, bet ar tikrai? Ar žinojote anksčiau, kad reikės, tarkim, buto? Savaime aišku, visi puikiai supranta, kad anksčiau ar vėliau teks įsigyti namą, butą ar sodybą. Bet ar kas nors tuo rūpinasi iš anksto? Neveltui pasirinkau kaip pavyzdį būsto pirkimą ir paskolas jam. Vis dažniau ir dažniau tenka susidurti su tokia opia problema, kad šeimos nebe sugeba išmokėti paskolos ir turi išsikelti iš buto ar namo, kurį dar katik nusipirko. Štai paprastas pavyzdys: prieš porą metų vyras dirbdamas statybininku pasiėmė busto paskolą pagal esamas pajamas, tada jis uždirbo solidžiai. Šiandien, kai statybos ženkliai apsiramino, statybininkai, toli gražu, nebe uždirba tiek, kiek prieš metus ar du, vėluoja algos, o paskolą mokėti reikia nustatyta data ir nustatytą sumą. Po mėnesio nemokėjimo bankas paprašo išsikelti iš buto. Kas tada? Ir tai tik vienas iš daugelio pavyzdžių, kai žmonės per drąsiai, arba neapgalvotai vertina savo finansines galimybes. Situacija tikrai nepavydėtina ir, manau, nė vienas nenorėtumėte tokioj atsidurti. Taigi, kaip išvengti tokių dalykų? Reikia pasirūpinti, kad visada visada turėtumėte likvidžių pinigų rezervą, profesinį draudimą ir kitas finansines priemones, kad pasirūpinti savo ir savo šeimos saugumu. Antras patarimas (pratimas) labai paprastas: prieš imdami paskolą, pabandykite 3-6 mėnesius tiesiog atsidėti tokią sumą, kurią tektų mokėti už būsto paskolą. Jei po pusmečio matysite, kad savęs smarkiai finansiškai neribojate, galite pasiimti paskolą. Jei nepavyksta tiek atsidėti, pagalvokite ko reiktų atsisakyti, kad sugebėtumėte atiduoti skolą? Bankas tikrai ne labdaringa organizacija, ir pinigų reikalaus. Kitas būdas kiek sudėtingesnis, bet padeda įsigyti būstą per 3 kartus trumpesnį laikotarpį, taip pat ir tris kart pigiau. Apie jį parašysiu kitą kartą. Taigi, tikiuosi, kad labiau rūpinsitės savo ir šeimos finansiniu saugumu, jei dar to nepadarėte, pasirūpinkite tuo jau šiandien. Reikia patarimo? Mano paštas visada atviras.

Žinau, kad Jums nereikia gyvybės draudimo, bet...

"Man nereikia gyvybės draudimo!!!" būtent tokiais žodžiais dažniausiai žmonės atsako į klausimą: "Ar turite (reikia) gyvybės draudimą?". O kodėl gi taip yra? Konsultuojant finansų klausimais visada aptariu ir gyvybės draudimo klausimus, tad dažnai tenka išgirsti nekokią nuomonę apie šį finansinį įrankį, taigi, nusprendžiau panagrinėti, kodėl taip yra. Mano galva, pagrindinė priežastis, kodėl žmonės kratosi gyvybės draudimo, yra tai, kad jie nežino tiksliai, kas tai yra. Antra svarbi priežastis gali būti tarybų sąjungos žlugimas ir daugybė neišmokėtų pinigų. Trečioji konsultantų (bandžiusių pasiūlyti gyvybės draudimą) nekompetetingumas.
Kadangi informacijos trūkumo priežastis svarbiausia, trumpai apibūdinsiu, kas yra gyvybės draudimas. Gyvybės draudimas, tai finansinis įrankis, kuris padeda saugiai susikaupti kapitalą, kurį naudosite kai nebedirbsite (pensija, nedarbingumas). Pinigai dirbs Jums, gausite ir pelną. Taip pat finansiškai gelbsti esant smarkiems susižalojimams, ligoms ar net mirčiai (išmokos). Pastaruoju atveju pinigai reikalingi ne Jums, o Jūsų šeimai. Kad ir kokia tai didelė moralinė nelaimė, šeimos finansinė padėtis vis dėlto pablogėja. Trumpai, gyvybės draudimas- tai puikus būdas pasirūpinti savo ir savo šeimos saugesne, stabilesne ir geresne finansine ateitimi. Tai visgi "O gal reikia?!". Užsienio valstybėse jau senokai visi suprato, kad gyvybės draudimas yra būtinas, todėl lengva matyti skirtumus tarp Lietuvos pensininkų ir užsienio. Kyla klausimas kuriuo norite būti Jūs? Esu tikras, kad tuo užsieniečiu, tad tvirtai tikiu, jog pasirūpinsite tuo jau šiandien.
Reikia nepamiršti, kad egzistuoja daugybė gyvybės draudimo rūšių: kaupiamasis, investicinis, su apsaugomis nuo kritinių ligų ir be jų, skirtingos draudimo (apsaugų) ir kaupimo (investicinės) sumos, skirtingi administraciniai mokesčiai, įvairios investicinės rizikos, platus pinigų išmokėjimo būdų pasirinkimas pasibaigus terminui, nedraudiminių įvykių sąrašai, rizikos vertinimo lentelės ir dar daugybė svarbių smulkmenų kurias aptarsiu kitame straipsnelyje. Norėdami tiksliau išsiaiškinti sau tinkamą variantą susisiekite su manimi jau šiandien ir aš papasakosiu, kaip tai padaryti.

Ką mums duoda pinigai? Finansinis saugumas.

Visi supranta, kad pinigai, kad ir kaip tai banaliai skambėtų lemia nepaprastai daug ką. Sveikata- didžiausias mūsų turtas, remiasi į pinigus, nes vaistai, maisto papildai, sportas kainuoja. Šeima, draugai taip pat. Nebus puikių santykių ir geros savijautos, kai vos galą su galu suduri. Bet ne apie tai noriu šį kartą Jums papasakoti. Manau, pinigai mums suteikia du dalykus: saugumą ir laisvę.
Saugumą, kad vienoje ar kitoje nemalonioje situacijoje mes galėsim pasirūpinti savimi ir savo šeima, ir laisvę daryti tai, kas mums patinka, nes kapitalistinėje visuomenėje viskas turi savo kainą. Pradedant investuoti ir kurti savo ateitį visų pirma reikia atkreipti dėmesį į saugumą. Saugumas ir žmogaus poreikių piramidėje užima svarbiausią vietą. Kodėl gi tai taip svarbu? Dažnai apie saugumą nemastome. Aš taip pat, aišku gerai, kad dirbu su finansais, tai pasirūpinau savim. Va sekmadienį patyriau avariją, lūžo raktikaulis, du mėnesius jokio fizinio krūvio, darbingumo nėra. Nesmagi situacija. Tokiu atveju pinigai tikrai praverčia. Ir čia tik mažutė trauma palyginti su tuo, kas nutinka. Aišku, dalį pinigų tokiu atveju gauname iš SODROS, bet to dažniausiai neužtenka. Taigi, ar žinote, kaip reikėtu pasirūpinti savimi, kad tokioje nemalonioje situacijoje nejaustumėte finansinio diskomforto? Patarsiu. Visų pirma siūlyčiau turėti gyvybės draudimą, kuris padėtų esant labai sunkiems susižalojimams ar ligoms, tarkim invalidumui. Klausimas kyla- o kokio dydžio apsaugų reikėtų? Tai gan paprasta apskaičiuoti, reikėtų suskaičiuoti savo minimalius pragyvenimo kaštus,- sumą, be kurios nepragyventumėte, t.y. mokesčiai už būstą, maistas, rūbai, vaistai, transportas, komunikacijos, finansiniai įsipareigojimai. Man minimaliai pragyventi mėnesiui reikia 2300 Lt. Aišku, kiekvienam ši suma skirtinga. Man šių pinigų reikėtų bent penkeriems metams, kad spėčiau prisitaikyti prie pakitusių gyvenimo sąlygų. Suskaičiavus 2300 x 12 x 5 = 138 000 Lt. Tokia turėtų būti minimali Jūsų gyvybės draudimo suma. Taip pat rekomenduoju turėti tiesiog atsidėjus 3-6 mėnesių minimalaus pragyvenimo dydžio sumą (mano atveju tai yra: 6900 - 13800 Lt) banko sąskaitoje arba kituose likvidžiuose investiciniuose įrankiuose. Tik neišsigąskite gyvybės draudimo. Šiuo metu naudojantis valstybės teikiama mokesčių lengvata tai vienas pelningiausių investicinių įrankių. Pasirūpinkite savo finansiniu saugumu,- tai prailgins Jūsų gyvenimą trimis metais (statistiškai :) ) . Mano paštas visada atviras klausimams. Sėkmės.

Paprastas ir veiksmingas finansų tvarkymo planas.

Konsultuojant asmeninių finansų valdymo tema dažnai tenka susidurti su tuo, kad planuojama tik "nuo algos iki algos" ir kas dar baisiau, net nežinia, kiek uždirbame (pajamos) ir kiek išleidžiame (išlaidos), ir koks yra asmeninis finansų balansas. Dar kraupesnė statistika Lietuvoje: kažką atsidedančių į savo ateitį žmonių Lietuvoje yra tik 13 % ir tai skaičiuojami tik dirbantys piliečiai, atmetant pensininkus, studentus ir vaikus. Taip pat glumina skaičiai, kiek mūsų šalyje žmonės skiria taupymui per metus. Jungtinėje karalystėje dirbantis žmogus atsideda vidutiniškai 2000 Eur ( apie 7000 Lt) per metus, Vokietijoje- 1400 Eur ( apie 4 800 Lt). Sakysite,- šių valstybių pragyvenimo lygis kur kas aukštesnis. Taip. Štai kaimynai lenkai atsideda 365 Eur (1260 Lt), o lietuviai? Lietuviai atsideda (investuoja, taupo) tik (o gal net) 166 Eur (572 Lt) ir tai vyksta per metus. Taigi- tobulėti dar yra kur. Taupyti, investuoti, kaupti kapitalą yra būtina, bet kaip tai daryti veiksmingai, paprastai, gal net žaismingai? Pateiksiu vieną labai paprastą planelį: tarkim, per mėnesį Jūs gaunate 3000 Lt, algos (pajamos) ir norint pragyventi išleidžiate 2500 Lt (išlaidos), dažniausia likusius 500 Lt taip pat randate kur sėkmingai "investuoti", naujas mobilus, suknelė, bateliai, ar dar kas patraukia akį gausiose lentynose, bet STOP- juk planuojate savo ateitį, taigi, 10 % savo pajamų (300 Lt) neišleiskite! Geriau juos atsidėkite ir naudą iš to gausite ilgą laiką. Taigi, kaip paskirstyti tuos 300 Lt? 60 %, t.y. 180 Lt dedame į saugumo kibirą (sąskaitą) likusius 40 % (120 Lt) - į investicinę sąskaitą. Akivaizdu, kad esamas kapitalas investicinėje sąskaitoje neš pelną, bet jis dar ne Jūsų, jis Jūsų- ateityje. Taigi, gaunamo pelno 1/3 dedame atgal (kad didėtų investicinė sąskaita, taip pat ir nešamas pelnas), kitą 1/3 dedame į saugumo kibirėlį. Taip jausimės labiau finansiškai saugūs jei kas nutiktų ar ateitų "juoda diena". O kur dėti likusią 1/3 pinigėlių? Taip, į džiaugsmo kibiriuką. Tai jau Jūsų, šiuos pinigus galite išleisti savo malonumams! Būtų labai smagu išgirsti Jūsų sėkmes (ir nesėkmes) tvarkant savo finansus. Jei kyla klausimų, kaip pradėti ir kokius investicinius įrankius pasirinkti, susisiekite su manimi. Sėkmės investuojant!!!

Finansų planavimo svarba.

Ar kada pagalvojote, kaip gyvensite ateityje? Ne rytoj, bet savo auksiniais metais? Ar valstybės (SODRA) mokama pensija bus pakankama, kad galėtumėte gyventi?
Tiek daug klausimų. Gal pradžiai panagrinėkime, kodėl reikia planuoti savo finansus?
Kalbant apie ilgalaikį planavimą visada lengviau piešti. Taigi jei pavaizduotumėme mūsų gyvenimą kaip liniją, tada jį, finansiniu požiūriu, galima būtų suskirstyti į tris dalis: mokslas, darbas ir laisvas laikas. Panagrinėkime kiekvieną iš jų:
Mokslas arba vaikystė,- tai finansiškai mažai aktyvus laikotarpis, mokomės išleisti pinigus, tikiuosi tai visi išmokote. Einame i mokyklą, universitetą ir pagrindinės pajamos yra gaunamos iš tėvų kišenės.
Darbo laikotarpis pats aktyviausias finansine prasme, čia dirbame, pradedame verslus, investuojame, kuriame savo gerbūvį. Manau neklysiu sakydamas, kad tai vienintelis laikotarpis, kada uždirbame pinigus patys. Manau sutiksite, kad dirbant, siekiant karjeros, mūsų pajamos auga. Tai vaizduoja kylanti tiesė paveikslėlyje, o jei taip nėra, verta rimtai susimąstyti ką jūs darote ne taip. Taip pat akivaizdu, jog uždirbant daugiau, išleidžiame daugiau, kartais net susiduriame su tokia situacija, jog išleidžiame daugiau nei uždirbam. Didėja išlaidos, su kartu augančiais poreikiais. Turime nuostabius automobilius, gražius namus, keliones, sportas, nardymas, motociklai, žvejyba, golfas, restoranai, jachtos ir kitos pramogos. Ir ateina laikas kada mes nebegalime arba nebenorime aktyviai dirbti, tai-Laisvo laiko laikotarpis Lietuvoje dažniausiai vadinamas pensija. Ar susimąstėte, iš ko ir kaip tada gyvensite? SODRA? Vaikai padės? Faktas, jog kai aktyviai nebedirbame pajamos mažėja, klausimas kiek? Ką padarėte ,kad gyventumėte tokiame pačiame pajamų lygyje? Jei atsakymas- nieko. Tvirtai tikiu, kad tuo pasirūpinsite artimiausiu laiku, jei jau pradėjote rūpintis, esate šaunuoliai. Nepamirškite patikrinti ar to ką jau turite užtenka...