"Dirbti! Pirkti! Mirti!"

Anądien užsukau į kanceliarinių prekių parduotuvę nusipirkti šratinuko, prie kasos akį patraukė ženkliukas su šiais žodžiais: "Dirbti! Pirkti! Mirti!". Galvoju, kaip taikliai šie trys žodžiai apibūdina esamą daugumos gyventojų padėtį. Žmonės dirba 168 ir daugiau valandų per mėnesį tam, kad veliau kelias minutes galėtų patenkinti savo norą pirkti, norą atsikratyti pinigų. Dažnas žmogus tiesiog laukia momento kada galės savo pinigus atiduoti kažkam kitam, iškeisti į prekes ar paslaugas, malonumus. Dažnai jei norimas daiktas kainuoja brangiau nei turime kišenėj pinigų, paimame paskolą (lizingas). Tada ne tik atiduodam pinigus, bet už tai, ką perkam dar ir susimokam paskolos davėjui. Aišku, galima teisintis, kad tai neatidėliotino būtinumo prekė, bet ar tikrai? Ar žinojote anksčiau, kad reikės, tarkim, buto? Savaime aišku, visi puikiai supranta, kad anksčiau ar vėliau teks įsigyti namą, butą ar sodybą. Bet ar kas nors tuo rūpinasi iš anksto? Neveltui pasirinkau kaip pavyzdį būsto pirkimą ir paskolas jam. Vis dažniau ir dažniau tenka susidurti su tokia opia problema, kad šeimos nebe sugeba išmokėti paskolos ir turi išsikelti iš buto ar namo, kurį dar katik nusipirko. Štai paprastas pavyzdys: prieš porą metų vyras dirbdamas statybininku pasiėmė busto paskolą pagal esamas pajamas, tada jis uždirbo solidžiai. Šiandien, kai statybos ženkliai apsiramino, statybininkai, toli gražu, nebe uždirba tiek, kiek prieš metus ar du, vėluoja algos, o paskolą mokėti reikia nustatyta data ir nustatytą sumą. Po mėnesio nemokėjimo bankas paprašo išsikelti iš buto. Kas tada? Ir tai tik vienas iš daugelio pavyzdžių, kai žmonės per drąsiai, arba neapgalvotai vertina savo finansines galimybes. Situacija tikrai nepavydėtina ir, manau, nė vienas nenorėtumėte tokioj atsidurti. Taigi, kaip išvengti tokių dalykų? Reikia pasirūpinti, kad visada visada turėtumėte likvidžių pinigų rezervą, profesinį draudimą ir kitas finansines priemones, kad pasirūpinti savo ir savo šeimos saugumu. Antras patarimas (pratimas) labai paprastas: prieš imdami paskolą, pabandykite 3-6 mėnesius tiesiog atsidėti tokią sumą, kurią tektų mokėti už būsto paskolą. Jei po pusmečio matysite, kad savęs smarkiai finansiškai neribojate, galite pasiimti paskolą. Jei nepavyksta tiek atsidėti, pagalvokite ko reiktų atsisakyti, kad sugebėtumėte atiduoti skolą? Bankas tikrai ne labdaringa organizacija, ir pinigų reikalaus. Kitas būdas kiek sudėtingesnis, bet padeda įsigyti būstą per 3 kartus trumpesnį laikotarpį, taip pat ir tris kart pigiau. Apie jį parašysiu kitą kartą. Taigi, tikiuosi, kad labiau rūpinsitės savo ir šeimos finansiniu saugumu, jei dar to nepadarėte, pasirūpinkite tuo jau šiandien. Reikia patarimo? Mano paštas visada atviras.

Žinau, kad Jums nereikia gyvybės draudimo, bet...

"Man nereikia gyvybės draudimo!!!" būtent tokiais žodžiais dažniausiai žmonės atsako į klausimą: "Ar turite (reikia) gyvybės draudimą?". O kodėl gi taip yra? Konsultuojant finansų klausimais visada aptariu ir gyvybės draudimo klausimus, tad dažnai tenka išgirsti nekokią nuomonę apie šį finansinį įrankį, taigi, nusprendžiau panagrinėti, kodėl taip yra. Mano galva, pagrindinė priežastis, kodėl žmonės kratosi gyvybės draudimo, yra tai, kad jie nežino tiksliai, kas tai yra. Antra svarbi priežastis gali būti tarybų sąjungos žlugimas ir daugybė neišmokėtų pinigų. Trečioji konsultantų (bandžiusių pasiūlyti gyvybės draudimą) nekompetetingumas.
Kadangi informacijos trūkumo priežastis svarbiausia, trumpai apibūdinsiu, kas yra gyvybės draudimas. Gyvybės draudimas, tai finansinis įrankis, kuris padeda saugiai susikaupti kapitalą, kurį naudosite kai nebedirbsite (pensija, nedarbingumas). Pinigai dirbs Jums, gausite ir pelną. Taip pat finansiškai gelbsti esant smarkiems susižalojimams, ligoms ar net mirčiai (išmokos). Pastaruoju atveju pinigai reikalingi ne Jums, o Jūsų šeimai. Kad ir kokia tai didelė moralinė nelaimė, šeimos finansinė padėtis vis dėlto pablogėja. Trumpai, gyvybės draudimas- tai puikus būdas pasirūpinti savo ir savo šeimos saugesne, stabilesne ir geresne finansine ateitimi. Tai visgi "O gal reikia?!". Užsienio valstybėse jau senokai visi suprato, kad gyvybės draudimas yra būtinas, todėl lengva matyti skirtumus tarp Lietuvos pensininkų ir užsienio. Kyla klausimas kuriuo norite būti Jūs? Esu tikras, kad tuo užsieniečiu, tad tvirtai tikiu, jog pasirūpinsite tuo jau šiandien.
Reikia nepamiršti, kad egzistuoja daugybė gyvybės draudimo rūšių: kaupiamasis, investicinis, su apsaugomis nuo kritinių ligų ir be jų, skirtingos draudimo (apsaugų) ir kaupimo (investicinės) sumos, skirtingi administraciniai mokesčiai, įvairios investicinės rizikos, platus pinigų išmokėjimo būdų pasirinkimas pasibaigus terminui, nedraudiminių įvykių sąrašai, rizikos vertinimo lentelės ir dar daugybė svarbių smulkmenų kurias aptarsiu kitame straipsnelyje. Norėdami tiksliau išsiaiškinti sau tinkamą variantą susisiekite su manimi jau šiandien ir aš papasakosiu, kaip tai padaryti.

Ką mums duoda pinigai? Finansinis saugumas.

Visi supranta, kad pinigai, kad ir kaip tai banaliai skambėtų lemia nepaprastai daug ką. Sveikata- didžiausias mūsų turtas, remiasi į pinigus, nes vaistai, maisto papildai, sportas kainuoja. Šeima, draugai taip pat. Nebus puikių santykių ir geros savijautos, kai vos galą su galu suduri. Bet ne apie tai noriu šį kartą Jums papasakoti. Manau, pinigai mums suteikia du dalykus: saugumą ir laisvę.
Saugumą, kad vienoje ar kitoje nemalonioje situacijoje mes galėsim pasirūpinti savimi ir savo šeima, ir laisvę daryti tai, kas mums patinka, nes kapitalistinėje visuomenėje viskas turi savo kainą. Pradedant investuoti ir kurti savo ateitį visų pirma reikia atkreipti dėmesį į saugumą. Saugumas ir žmogaus poreikių piramidėje užima svarbiausią vietą. Kodėl gi tai taip svarbu? Dažnai apie saugumą nemastome. Aš taip pat, aišku gerai, kad dirbu su finansais, tai pasirūpinau savim. Va sekmadienį patyriau avariją, lūžo raktikaulis, du mėnesius jokio fizinio krūvio, darbingumo nėra. Nesmagi situacija. Tokiu atveju pinigai tikrai praverčia. Ir čia tik mažutė trauma palyginti su tuo, kas nutinka. Aišku, dalį pinigų tokiu atveju gauname iš SODROS, bet to dažniausiai neužtenka. Taigi, ar žinote, kaip reikėtu pasirūpinti savimi, kad tokioje nemalonioje situacijoje nejaustumėte finansinio diskomforto? Patarsiu. Visų pirma siūlyčiau turėti gyvybės draudimą, kuris padėtų esant labai sunkiems susižalojimams ar ligoms, tarkim invalidumui. Klausimas kyla- o kokio dydžio apsaugų reikėtų? Tai gan paprasta apskaičiuoti, reikėtų suskaičiuoti savo minimalius pragyvenimo kaštus,- sumą, be kurios nepragyventumėte, t.y. mokesčiai už būstą, maistas, rūbai, vaistai, transportas, komunikacijos, finansiniai įsipareigojimai. Man minimaliai pragyventi mėnesiui reikia 2300 Lt. Aišku, kiekvienam ši suma skirtinga. Man šių pinigų reikėtų bent penkeriems metams, kad spėčiau prisitaikyti prie pakitusių gyvenimo sąlygų. Suskaičiavus 2300 x 12 x 5 = 138 000 Lt. Tokia turėtų būti minimali Jūsų gyvybės draudimo suma. Taip pat rekomenduoju turėti tiesiog atsidėjus 3-6 mėnesių minimalaus pragyvenimo dydžio sumą (mano atveju tai yra: 6900 - 13800 Lt) banko sąskaitoje arba kituose likvidžiuose investiciniuose įrankiuose. Tik neišsigąskite gyvybės draudimo. Šiuo metu naudojantis valstybės teikiama mokesčių lengvata tai vienas pelningiausių investicinių įrankių. Pasirūpinkite savo finansiniu saugumu,- tai prailgins Jūsų gyvenimą trimis metais (statistiškai :) ) . Mano paštas visada atviras klausimams. Sėkmės.

Paprastas ir veiksmingas finansų tvarkymo planas.

Konsultuojant asmeninių finansų valdymo tema dažnai tenka susidurti su tuo, kad planuojama tik "nuo algos iki algos" ir kas dar baisiau, net nežinia, kiek uždirbame (pajamos) ir kiek išleidžiame (išlaidos), ir koks yra asmeninis finansų balansas. Dar kraupesnė statistika Lietuvoje: kažką atsidedančių į savo ateitį žmonių Lietuvoje yra tik 13 % ir tai skaičiuojami tik dirbantys piliečiai, atmetant pensininkus, studentus ir vaikus. Taip pat glumina skaičiai, kiek mūsų šalyje žmonės skiria taupymui per metus. Jungtinėje karalystėje dirbantis žmogus atsideda vidutiniškai 2000 Eur ( apie 7000 Lt) per metus, Vokietijoje- 1400 Eur ( apie 4 800 Lt). Sakysite,- šių valstybių pragyvenimo lygis kur kas aukštesnis. Taip. Štai kaimynai lenkai atsideda 365 Eur (1260 Lt), o lietuviai? Lietuviai atsideda (investuoja, taupo) tik (o gal net) 166 Eur (572 Lt) ir tai vyksta per metus. Taigi- tobulėti dar yra kur. Taupyti, investuoti, kaupti kapitalą yra būtina, bet kaip tai daryti veiksmingai, paprastai, gal net žaismingai? Pateiksiu vieną labai paprastą planelį: tarkim, per mėnesį Jūs gaunate 3000 Lt, algos (pajamos) ir norint pragyventi išleidžiate 2500 Lt (išlaidos), dažniausia likusius 500 Lt taip pat randate kur sėkmingai "investuoti", naujas mobilus, suknelė, bateliai, ar dar kas patraukia akį gausiose lentynose, bet STOP- juk planuojate savo ateitį, taigi, 10 % savo pajamų (300 Lt) neišleiskite! Geriau juos atsidėkite ir naudą iš to gausite ilgą laiką. Taigi, kaip paskirstyti tuos 300 Lt? 60 %, t.y. 180 Lt dedame į saugumo kibirą (sąskaitą) likusius 40 % (120 Lt) - į investicinę sąskaitą. Akivaizdu, kad esamas kapitalas investicinėje sąskaitoje neš pelną, bet jis dar ne Jūsų, jis Jūsų- ateityje. Taigi, gaunamo pelno 1/3 dedame atgal (kad didėtų investicinė sąskaita, taip pat ir nešamas pelnas), kitą 1/3 dedame į saugumo kibirėlį. Taip jausimės labiau finansiškai saugūs jei kas nutiktų ar ateitų "juoda diena". O kur dėti likusią 1/3 pinigėlių? Taip, į džiaugsmo kibiriuką. Tai jau Jūsų, šiuos pinigus galite išleisti savo malonumams! Būtų labai smagu išgirsti Jūsų sėkmes (ir nesėkmes) tvarkant savo finansus. Jei kyla klausimų, kaip pradėti ir kokius investicinius įrankius pasirinkti, susisiekite su manimi. Sėkmės investuojant!!!